Diena, verta milijono

Atsikėliau anksti, nes puikiai žinojau, kad dar turiu pasimokyti olimpiadai. Nors už lango lijo, bet nuotaika buvo gera. Išdūmiau vėluodama į olimpiadą (ji vyko visai prie mano namų). Olimpiadoj rašėm diktantą, girdėjau, kiap mokytojos tikino viena kita, kad diktantas yra labai gera idėja, nes puikiai parodo vaikų raštingumą. Sutinku su jomis.
Po olimpiados nuėjau pas Silvą. Gyvena ji irgi netoli, aišku, kai atėjau, dar bastėsi po namus su chalatu - ką tik iš lovos miegalė išsirito. Na, pažiūrėjau pas ją Eisą Venturą, ir mes netrukus jau buvom mieste. Ten susitikom su Žyga ir tryse nuėjom į Teatro šventę. Vat čia ir prasidėjo linsmybės ;D Prisipirkom popkornų, išpeikėm negailestingai pirmą spektaklį, tik gitaristas iš jo buvo gražus ;D* Tuomet sekėm visur gitaristą, kuris pasirodo labai mėgo popkornus, nes su kuo bešnekėdavo, iš to imdavo popkornų ;D Aišku, besekant aš, kerėpla, sugebėjau išsitėkšti ant, laimė, minkštų salės grindų. Silva apliejo staltiesę ir save pačią kava, Žyga išgyveno be nuostolių. Sekimas baigės, kai gitaristas dingo minioj žmonių, o Žygai reikėjo eiti namo. Mes ją palydėjom ir atsisveikinusios pradėjom kitą kelionę.
Mūsų laukė ilgas kelias iki Sporto komplekso ir mes turėjom labai daug laiko. Todėl pakeliui nutarėm ištirti man įdomią pasirodžiusią gatvę. Ji staigiai leidosi žemyn, ir atsidūrėm mes tarsi nebe Ukmergėj, nors tik perėjom gatve. Nuo ten matėsi visas miestas, mes dar ieškojom, kur gi mes gyvenam (ir radom). Paskui pabandėm nusileisti nuo kalno prie upės, bet skardis buvo aptvertas spygliuota viela ir labai status, taigi bandymai liko bandymais. Ieškojom kito kelio žemyn, bet pakliuvom į kažkokios gamyklos kiemą, kur mus įtariai nužvelgė keli mašinų vairuotijai ("Ko jie čia žiūri, gal mane durna laiko? ;DD). Aišku, dar tada ir lyti pradėjo, todėl su vėjo laužomu skėčiu mes palikom tą keistą gatvę ir nuėjom toliau.
Dar pakeliui labai grožėjomės senais namais, kurių tame rajone labai daug. Kiemus slėpė medžiai, takeliai į kiemą buvo grįsti nelygiais akmenimis, krūmai kilo beveik iki namo stogo, nuo kelio viską slėpdami... Seni namai, apleisti, apgriuvę, slėpėsi po tuo grožiu. Tai buvo fantastiškas vaizdas.
Žinoma, mes ankščiau ar vėliau pasiekėm (tiksliau, pagal raštelius radom) Sporto kompleksą. Kadangi laiko vis dar buvo daug, nuėjom į kavinę. Čia, kaip ne keista, viskas praėjo be nuotykių ir mes grįžom atgal.
Kai įėjom į vidų, man tarsi aptemo akyse. Lyg vėl stovėčiau čia, pati turėčiau šokti... Bet ne. Atėjau ten tik žiūrėti. Atsisėdom su Silva pirmoje eilėje ir laukėme. Tai buvo pirmasis šokių konkursas, į kurį atėjau po to, kai pati nebešokau. Tai buvo nostalgija, džiaugsmas, liūdesys ir baimė vienu metu.
Konkursas praėjo puikiai. Susitikau nepažai pažįstamų veidų, kai kurie jų buvo net labai seniai matyti. Gaila, nebuvo nei vienos iš namo pažįstamų merginų šokėjų. Mačiau tik kelis vaikinus iš namo buvusio klubo. Su Silva pakeitėm stebėjimo vietą ir užsikorėm į balkoną, iš ten viskas puikiai matėsi, pridariau kalną nuotarukų (telefonu). Mūsų favoritinės poros gavo tikrai neblogas vietas :}
Taigi, toks buvo šis mano šeštadienis. Diena, verta milijono.

Skambutis

Šiandien paskambinau Silvai dėl ėjimo kartu į konkursą, pašnekėjus su ja supratau, kaip stipriai pasiilgau savo draugių per tą sirgimo savaitę. Labai laukiu, kada jas vėl pamatysiu :}***
Kas dar...em...A, man labai gražus Eglės bloogas ir jos mintys. Perskaičiau paskutinius pranešimus, man patiko :}*
Mano galvoje skamba Vertical Horizont muzika. Nežinau, kuo man ji patinka, bet kuo daugiau klausau, tuo ji darosi artimesnė. Man labai patinka jų dainos.
Skaitau dabar Cornelios Funkes "Rašalo kraują". Puiki knyga. Tie nuotykiai, magija, veikėjų mintys... Tiesiog kartais taip tolimai, o kartais taip artimai viskas sutampa su manim, atrodo, lyg skaityčiau savo dienoraštį. Tai nuostabu.
Šeštadienį be konkurso manęs laukia dar ir lietuvių kalbos olimpiada. Nemanau, kad galiu gerai pasirodyti, nes beveik nieko nemoku, tad rytoj nutariu praleisti nors kelias valandas su vadovėliu rankose, nes vis tiek dar nereikia į mokyklą.

Vertical Horizont - Best I Ever Had: "So you sailed away, into a grey sky morning. Now I'm here to say - Love can be so boring."
"Tokiu būdu tu plaukei toli, į pilką ryto dangų. Dabar aš esu čia kad pasakyti - Meilė gali būti tokia nuobodi."

Gera nuotaika be priežasties

Šiandien man puiki nuotaika. Pirmadienį jau eisiu į mokyklą, taigi, laukia kalnas pamokų, kurias turėsiu paruošti, bet aš puikiai nusiteikus :} O šeštadienį lauks tikras prisiminimų pliūpsnis - jūsų buvusi šokėja pirmą kartą po dviejų metų, per kuriuos bėgo nuo visko, kas susiję su šokiais, nes jai tai buvo labai skaudu, nueis į šokių konkursą. Jis vyks mano mieste, ir netgi šoks "Žuvėdra" Turbūt esat apie juos girdėję - tarptautinę šolvę Lietuvai ne vienus metus nešė. Kai buvau maža, svajojau ten pakliūti, šokti su jais, nes jie geriausi. Jie buvo mano svajonė. Pagaliau aš juos pamatysiu gyvai. Ir vis dėl to, kad ir kaip noriu išvysti "Žuvėdrą", man baisu ten eiti. Juk ten visi mano penki šokių metai, ten visi prisiminimai, visi konkursų ispūdžiai, viskas atgims.

Pagaliau radau man patinkantį bloogo šabloną. Jis dar labiau pakėlė man nuotaiką :}*
Ant stalo guli visos mokyklos knygos, reikėtų pagaliau susižinoti, ką mokėsi mano mielieji klasiokai... Na, gal vėliau.

Gero penktadienio (aš vis dar sėdėsiu namie ;D) :}*

Paprasta, kasdieniška, bjauru

Žmones, na kas jums darosi? Sėdim visi tam pačiam atsiprašant mėšle, bet tik drapstom purvais kitus, kad iškiltume patys. Kvailiau nebūna. Tokius žmones aš laikau visiškai apgailėtinais, nuolab, kad jie save laiko vienu iš pasaulio stebuklų, nors iš tiesų yra ne ką geresni už kitus, o gal net nusileidžia jiems. Visa tai bjauru.

Pparastos, kasdieniškos naujienos tokios, kad rytoj trauksiu pas dakatrę, kuri nuspres mano likimą. Šiaip ar taip, ryt turėsiu dar nors vieną laisvą dieną.

Forumas buvo ištrintas. Vėl. Antrą kartą. Šį kart norėjau labiau prisidėti prie jo atkūrimo, Vika mane padarė admine, kad galėčiau padėti. Tikrai stengiaus, kad kažkodėl daugumai vis tiek viskas negerai. Nesiekiau adminės pareigų, jomis naudojaus tik tam, kad padėčiau atkurti forumą, ir jų atsisakysiu, kai tik vėl susisieksiu su Vika, nes noriu būti paprasta forumietė, o ne valdžios žmogus. Ir vis dėl - kokio velnio visi tokie pasikėlę? Gerai, gal aš per žemai, bet nekilsiu iki jų lygio. Jeigu mano, kad visus taip lengva teisti, tegul susikeičia su jais vietomis. Tada tikrai galės įsitikint, kad kartais jų pačių elgesys yra bjaurus ir kvailas.

Ir jaučiu, kad man nebepatinka šitas šablonas. Einu dar paieškosiu tokio, kuris man tikrai patiks.

Laiškai

Pagaliau aš, tinginė, prisiruošiau atsakyti į laiškus. Sima, Raima, Rita, Monika - rytoj jums išsiūsiu laiškus :}*
Ką dar galiu papasakoti... Mane užpuolė gripas. Po vakarykščio darbo ir lakstymo į miestą, namo, vėl į miestą per lietų ir sniegą vakare jaučiaus kaip išsunkta citrina. Deja, dar ir su temperatūra.
Vakar buvo keista diena. Sutikau kelis labai seniai matytus žmones, pirmą kartą paragavau žurnalistikos darbo, apžiūrėjau tautodailininkų parodą, gavau naują pasiūlymą, kurio vis dėl to nutariau atsisakyti, ir einant namo viskas atrodė taip keista... Tyla per garsi, mašinų nėra, žmonių irgi, medžiai kalba garsiau nei muzika, grojanti per mano ausines, žodžių beveik nebegirdžiu, telefoną skambantį išgirdau tik išb ketvirto karto... Keista buvo nuotaika. Ir šį kart tikrai neturiu jokio paaiškinimo.
Girdžiu, kad mama jau grįžta. Aš, pagal jos nurodymus, turėjau gulėti lovoje, todėl jau lekiu. Gero visiems sekmadienio :}*

Draugams

Ačiū - visiems už tai, kad esat, ir kiekvienam atskirai... <33

Simai - už nepakartojamą meetą, už nepamirštamus pokalbius, už tą VG, kuris ir sukūrė Žvirbliuką ir Balandėlę, už naujus vardus - Gvazdikėlį ir Pumpurėlį, už paguodą, juoką, drąsą, patarimus, baimę, laimę, savaitgalius, atostogas, mokyklos išgyvenimus, už susirašinėjimą Gmail'u, už nuostabią gimtadienio dovaną, už tai, kas buvo gero ir kas dar laukia :}*
Daliai - už labai nuoširdžius pokalbius, už paguodą ir mūsų panašius išgyvenimus, už kvailus mūsų klasiokus, nevertus dėmesio, už gerumą, nuoširdumą ir laimę :}*
Gabrieliai - už mano nuostabųjį Pablitą, už linksmus pokalbius, už tavo fainumą, už gerą nuotaiką, už VG ir kitas linksmybes :}*
Giedrei - už tavo palaikymą, už gerumą, už tai, kad niekada manęs nepamiršti, už tai, kad susipažinom vos pašnekėjusios tavo temoj, už tai, kad kada nors susitiktume :}*
Gintarei - už tai, kad pagaliau atvažiuotum į Ukmergę, už tai, kad anas meetas buvo nuostabus, už tą praleistą autobusą ir ledus, už ilgus ilgus pokalbius tą dieną, už tavo juokus ir gerą nuotaiką, už tai, kad likai Svajotoja, už man labai brangią draugystę :}*
Gretai - už mielumą, supratingumą, nuoširdumą, už svajones, už tavo man pasakytus gražius žodžius :}*
Karolinai - už juoką ir ašaras, už Svajotojus, už tai, kad pati kalta, jog juose esi ir man už tai dėkoti nereikia, už panašią mūsų numonę, už gerumą, linksmumą ir atvirumą :}*
Kotrynai - už tai, kad pabendrautume daugiau, už tai, jog laikau tave tikra menininke, už Ax4, nors jeis juo nebesidomiu, už tą linksmą naujaką prie kompo ;D*
Laurai - už pagalbą labai sunkiu metu, už palaikymą, už nuoširdumą, už tai, kad ir tu esi Svajotoja, na, ir už Bizzarus ;D*
Mortai - už tai, kad ir mes daugiau pabendrautume, už tavo fantastiškus darbus, už supratingumą, nuoširdumą ir pokalbius :}*
Monikai - už mūsų Piratus, už Juodąjį Perlą, už Karibų jūrą, už Džeką Sperou, už laiškus, už linksmus pokalbius, už tai, kad užsirašei mano eilėraščio eilutę ant skype ir man tai buvo didžiulis įvertinimas :}*
Otilijai - už tavo fainumą, mielus pokalbius, Arbatos forumą :}*
Raimai - už dabar augančią mūsų draugystę, už tai, kad esi labai geras žmogus, už tavo fainumą, linksmumą, juokus, pokalbius, klausimus, patarimus, palaikymą, už tai ilgai truksiančią draugystę.
Ramei - už niekada nepamirštamą pagalbą, kai turėjau apsispręsti dėl klubo, už senus laikus, kai dar daugiau bendravom, bet aš tikiuos, kad mūsų draugystė nenutrūks :}*
Sandrai - už tai, kad man ne visada patinka tavo nuomonę, už įdomius pokalbius, už tai, kad žinau, jog pasaulyje yra visokių žmonių, o tu esi išskirtinis žmogus, ir aš nė nežinau kodėl. Ir už draugystę :}*
Tomai - už visada juokingus pokalbius, už protingas mintis ant skypes, už linksmumą ir gerumą :}*
Vikai - už tai, kad dar kartą susitiktume, už tai, kad mane daug ko išmokei, už įdomius pokalbius, nuoširdumą ir supratingumą :}*
Ritai - už laiškus, už mielą dovaną, už Spindulėlį, už tavo mintis, už švelnumą ir gerumą :}*

Gera nuotaika, daug darbo ir naujas pasiūlymas

Šiandien man puiki nuotaika. Galbūt todėl kad turiu labai daug darbo, bet vėl jaučiu, kad imu gyventi :}
Nors dar laukia pasiruošimas dviems kontroliniams ir klausimų ieškojimas internete, aš vis tiek užbėgau čia išlieti savo didžiulio, nepaaiškinamo džiaugsmo! :}*
Tiesiog aš laiminga - pasaulis gražus, diena puiki, draugės nerealios - viskas nuostabu.
Be to, gavau naują pasiūlymą, kuris, tikiuosi, padės man daugiau prasimušti ir laisviau publikuoti savo kūrybą. Dabar aš rašysiu recenzijas apie viską į Ukmergės laikraščio kultūros puslapius. Rašysiu aš ir mano draugės (bendradarbės, cha ;D).

Geros jums nuotaikos, geros savaitės pabaigos - mylėkit pasaulį!

"Bet prisiminkite, kad tai tik žvaigždžių prognozės, savo gyvenimą jūs valdote patys..."

Šiandien išsitraukiau senas astrologines knygas, kurių turiu kalnus, ir paskaitynėjau apie save, tai yra, savo zodiako ženklo žmones. Nutariau ir čia truputi nurašyti...

Žuvys (Vasario 19 - Kovo 20)

Stichija - vanduo, todėl tu: jautri, emocionali, tavo širdis valdo protą. Tau patinka būti prie vandens.
Tu geriausiai sugebi ir tave domina šie dalykai: dainavimas, šokiai, grojimas, humanitariniai mokslai, neįprasti gydymo būdai, kūrybingas spalvos panaudojimas, aiškiaregystė, psichoterapija, grožio verslas.
Tu dirbi: daugiau intuityviai negu logiškai.
Tu nepakenti: visokios agresijos
Mokykloje: tavo sėkmę arba nesėkmę lemia vaikai, su kuriais tu mokaisi. Jei jie bus stropūs ir norės mokytis, tu taip pat stropiai mokysies, bet jeigu jie bus tinginiai, tu prisitaikysi prie jų. Tavo labiau vilioja humanitariniai, ne tikslieji mokslai. Iškilus nors menkiausiam konfliktui tarp tavęs ir draugų ar tarp tavęs ir mokytojų, tu ieškosi priežasties likti namie ir nesistengsi krizės išspręsti.
Tu išleidi pinigus: kompaktinėms plokštelėms, mėgstamos grupės plakatams arba pirkdamas dovanas kitiems.
Tu nori, kad tavo kambarys būtų: mielas ir romantiškas, erdvus, šviesus. Tavo kambryje bus daug žalsvos ir melsvos spalvos, nes tau tai primintų jūrą.
Jautiesi žvalus, kai: svajoji arba įsivaizduoji, kad esi sporto čempionas. Tu gerai jauti rimtą, todėl tau tūrėtų puikiai sektis gimnastika ir šokiai.

Charakteris: Žuvys yra patys mieliausi, švelniausi ir geriausios širdies žmonės iš visų ženklų. Jie svajingi romantikai, turi nuostabią vaizduotę, dažnai jiems puikiai sekasi tapyti ar rašyti. Kadangi jie lengvai pagauna rimtą, daugelis Žuvų tampa puikiai muzikantais, šokėjais, poetais ar net modeliais.
Jų stichija - vanduo, todėl juos valdo emocijos. Jausmai jiems labai svarbūs. Jie moka prisitaikyti prie kitų žmonių jausmų, tai lyg dviguba jausmų našta. Niekas kitas taip nesupras nelaimingo draugo, kaip Žuvų ženklo žmogus.

Žuvys gerai sutaria su Vėžiais, Skorpionais ir kitomis Žuvymis.
Blogai sutaria su Avinais ir Šauliais.

***

Manau, kažkiek tiesos yra...

Neįvertintas darbas?

Na ką, baigėsi mūsų visų katino dienos, nuo rytojaus šliaušim į mokyklą. Bet ką gi, toks jau tas gyvenimas, nepamirškit, kad ir mokykloje gali būti smagu - tereikia labai norėti, ir atsiras pramogų :}
Bet aš ne apie tai.
Su draugėmis ruošiuosi vienam renginiui apie Žemę, ekologiją ir pan. Kiekvienai komandai reikėjo pasidaryti emblemas. Per atostogos susitikau su Silva (mano draugė), išrinkom komandai pavadinimą ir padarėm emblemas. Kai sugalvojau pavadinimą, paskambinau kitoms ir paklausiau, ar joms jis patinka. Tada vsios sutikom su tokiu pavadinimu.
Dabar staiga Žyga ir Eglė (kitos komandos narės) pareiškė, kad pavadinimas joms nepatinka. Hm... Silva tai sužinojus pareiškė, kad tegul pačios ir darosi emblemas ir renka naują pavadinimą, nes mes ir taip kol išrinkom senąjį galvas ilgai sukom. Aš su ja sutinku. Mes viską darėm atsiklaususios jų, o dabar, kai jau viskas padaryta, vėl pradėsim iš naujo? Piktina ir tai, kad Žyga su Egle susitarė, o tik tada pasakė man. Silva gal ir būtų išvis nežinojus, jei nebūčiau jai parašius šios naujienos. Čia kas, komandos susiskirstimas? Kaip tokia nevieninga komanda gali kur nors dalyvauti - ir net - ką nors laimėti? Šansai menki.
Ir vėl narplioju seną problemą - nejau niekada taip ir nebus tos tikros draugystės? Kas čia per pinklės ir kodėl nuolat į jas įkliunu aš? Kas per kvailos intrigos? Atvirai sakant, man taip nusibodo... Nejau aplink mane esantys žmones visai nevertina ir nenori tos tikros draugystes, kurią noriu jausti aš? Gal tikrai atsiradau čia iš kažkur kitur, iš kitos planetos, pasaulio, iš ten, kur gyvena kitokie žmones? Taip norėčiau joms į akis išrėkti, kad baigtume šitą tinklą regzti ir įneštume į draugystę nors lašą nuoširdumo.

***
Klausiau Inmortal ir visą laiką klausydama apie Simą pagalvoju ;D*** Reikia man į Klaipėdą važiuot ;}*
Iš tiesų manau man labai pasisekė, kad radau čia ją. Internete tikrai sunku rasti draugų, kurie ir susitikus su tavim liktų tavo draugais, kurie būtų tokie patys ir už kompiuterio ekrano ir realybėje :}* Taip. Važiuosiu į Klaipėdą.

Raudonplaukė

Pamačius Evos pranešimą apie jos naują plaukuoseną (beje, labai gražią :}*), prisiminiau, kad ir pas mane pačią įvyko pasikeitimų su šukuosena. Tad nutariau įkelti kelias naujas foto :}

Tiems, kurie netingi skaityti

Taip taip, šis įrašas bus ilgas.
Šiandien, dar vieną mielą laisvės dieną, atsidėjau kūrybai ir sukūriau dešimt eilėraščių. Iš pradžių maniau - "Yra įkvėpimas, gal porą ir parašysiu...". Bet paskui suvokiau, kad rašau jau dešimtą eilėraštį. Taigi, tiems, kurie netingi skaityti patikiu vertinti mano eiles.

Angelas

Aš mačiau anglą,
Baltais sparnais.
Kerinčia šypsena
Ir nepatikimais jausmais.

Jis negalėjo mylėti,
Jis negalėjo nekęsti.
Paliktas žemėj
Pamestas iš beribio dangaus.

Jis buvo vienas,
Liūdnas, bet besišypsantys.
Jis buvo vienas,
Keistas, bet nesutrikęs.

Jis buvo gražus,
Spindintis Dievas žemėj,
Nuo jo prisiliepimo žydėjo rožės,
Nuo jo žvilgsnio žaliavo žolė.

Jis buvo angelas
Nelaimingas, bejausmis,
Paliktas ir vienišas,
Bet jo veide švietė šypsena.
Nes jis buvo mano angelas.

Grožis

Mano gyvenimas buvo pilkas,
Mano dienos buvo lietingos.
Mano liūdesys buvo amžinas,
Mano mintys niekada nebuvo laimingos.

Aš nepažinojau grožio,
Niekada nemylėjau.
Neturėjau vaizduotės sparnų,
Bet niekada ir nekentėjau.

Laikiausi ribos tarp šviesos ir tamsos,
Niekada niekuo netikėjau.
Nejaučiau noro skristi,
Ir net savęs niekada nemylėjau.

Buvau vienišas ir tuščias,
Paliktas ir bejausmis,
Kol suradau gyvenimo grožį,
Ir vėl virtau žmogumi.

Grožis žydėjo rožėse,
Grožis spindėjo žvaigždėse,
Grožis buvo nematomas,
Grožis gyvena kažkur mūsų širdyse.

Niekada nežinojau tiesos,
Ją man parodė angelas,
Gyvenimo grožis suspindo ryškiai,
Tai nebuvo tik mano bejausmis miražas.

Leidau sau įkvėpti,
Man užaugo sparnai,
Aš pažvelgiau į dangų,
Ir supratau – ten ir slėpėsi mano gyvenimo grožis...

Tikėk

Net kai dangus su žeme maišos,
Kai siela neberanda tavęs,
Kai, rodos, viskas pražuvo,
Privalai tikėti – ir tik dėl savęs.
Tikėk, kad pasaulis vis dar gražus,
Tikėk, kad muzika čia skamba už mūsų žodžius,
Tikėk, kad saulės spinduliai glosto,
Tikėk, kad angelai vis dar saugo tave.

Tikėk, kad ir kaip sunku,
Tikėk, net jei neberandi vilties išlikti stiprus,
Tikėk, net jei rojus virtu pragaru,
Tikėk, lik savim, lik čia, gyvenk už mus.

Tikėk, net jei laikas sustojo,
Tikėk, dienos vėl bėgs,
Tikėk, dangaus mėlynė niekada neišnyks,
Tikėk, tavo svajonės link realybės lėks.

Tikėk, neprarask vilties,
Tikėk, nelengva, bet aš žinau,
Tikėk, įmanoma viskas,
Tikėk, visa savo širdim jaučiu,

Jaučiu, kad viskas bus gerai,
Jaučiu, kad angelai vėl nusileis,
Jaučiu, kad ramybė mūsų laukia,
Jaučiu, bet koks pyktis atsileis.

Tikėk ir tu, tikėk, mes dar būsim kartu,
Dabar laikas būti stipriu kariu,
Vėliau bus laikas grįšti ir pamiršti,
Ir tavęs kažkas lauks, pasveikins sugrįžus, apdovanos likimu.

Tikėk, kad viskas bus gerai,
Tikėk, sulauksi laimės,
Tikėk, nepasiduok, kovok,
Ir tu žinai – žinai kaip ir aš – kad viskas bus gerai.

Mano gyvenimas

Žydėjo rožės, krito sniegas,
Žaliavo pievos, niaukės pilkas dangus,
Dainavo angelai, griuvo sienos,
Likimas mane sveikino ir baudė – už visus išsakytus žodžius.

Buvo gražu, buvo stebuklų,
Buvo tamsių naktų, kuomet švietė tik žaibai,
Buvo žvaigždžių iš dangaus, buvo staigmenų ir lietaus,
Buvo audrų, kuomet į krantą nebegrįžo laivai.

Daug kartų klydau, daug kartų iškovojau savo,
Daug kartų sakiau, kad nebenoriu čia likti,
Ir dar daugiau kartų pasilikau, dar daugiau sau melavau,
Bet negalėjau ant savęs už tai pykti.

Gyvenau ir visada sakiau,
Gyvenau, užsiauginau sparnus, skridau,
Gyvenau, ką pamiršau, ko ne,
Bet aš gyvenau – ir nieko nesigailiu.

Muzika

Skambėjo pianinas, švelni muzika,
Kurtino rokas, šaukė žmonės.
Važiavo mašinos, skrido lėktuvai virš galvos,
Čiulbėjo paukščiai, skambėjo telefonai.

Sukūrė muziką, gyvenimo ritmą,
Netapo hitu, bet jos klausėm kiekvienas,
Klausėm ir gyvenom ja,
Bandėm pamiršti, bet to negalėjom – silpni it vienas.

Nėrėm į ją, nežinojom, kodėl,
Kodėl esam čia, net nežinojom, iš kur,
Nejautėm tikro ritmo, tik lengvą melodiją,
Kuri skambėjo, kurtino, kuri buvo visur.

Susimaišė su žodžiais, garsai dingo tarp eilučių,
Raidės ėmė skambėti, muzika išsiderino,
Dingo ramybė, prasidėjo griūtis,
Ir štai taip, visai nedidingai, sugriuvo mūsų gyvenimo muzika...

Laisvė

Kojos nesiekia žemės, vėjas mano plaukuose,
Žinau, kad visada grįšiu, žinau, vėl būsiu čia,
Bet dabar man reikia laisvės, reikia bėgti be tikslo,
Reikia pamiršti taisykles, reikia palikti šią vietą – juk žinai, aš grįšiu čia.

Bėgu, nesustosiu –atleisk, bet tokia jau aš,
Nenoriu būti prijaukinta, nenoriu sustoti.
Aš laukinukė, aš – ne tokia, kokios ieškai,
Aš tiesiog pabėgsiu, jei bandysi sulaikyti mane.

Gal tu niekada netroškai laivės,
Gal niekada nejautei, kaip vėjas pučia tau į veidą,
Gal nežinai, ką tai reiškia, gal tu tiesiog pradingai savo miesto sapne,
Gal nesupratai manęs, bet aš nenoriu likti šiame nesibaigiančiam laike.

Atsisveikinti visada sunku, lietus nuplauna ašaras,
Žinai, kad grįšiu, žinai – tik dėl tavęs.
O aš žinau, kad negaliu tau meluoti,
Todėl tiesiog bėgu – grįšiu, grįšiu – pakartoju sau.

Ir pajuntu laisvę – o tu likai savo sapne.
Nežinau, ar galiu, nežinau, ar įveiksiu.
Ar įveiksiu save, savo sielą, ar po viso šito vėl galėsiu grįžti atgal,
Aš tiesiog noriu laisvės – nejau taip sunku tau paleisti mane?

Tau

Tau, tik tau, paskutinės mano eilės,
Tau mano lietumi nuplautos gatvės,
Tau paaukotos svajonės,
Tau mano gyvenimo viltys ir abejonės.

Tau aš galėčiau atiduoti sielą,
Galėčiau iš oro sukurti laimę,
Galėčiau tylėti amžinybę,
Arba kalbėti tik apie naktinę saulę.

Su tavim dalinčiaus viskuo,
Pasiimčiau tavo rūpesčius, o tau atiduočiau savo laimę,
Tavo vardą įrašyčiau savo mintyse,
Paiimčiau viso pasaulio baimę, kad tik jos neliktų tau.

Tau paskutines gėles nuskinčiau,
Tau džiaugsmą, saulę ir lietų surasčiau,
Tau nuo dangaus mėnulį nuimčiau,
Dėl tavęs aš viską padaryčiau.

O tu nesistenk dėl manęs pakeisti pasaulio,
Tiesiog lik su manim, lik šalia.
Man to užteks, ir pasaulis pasikeis.
Viskas bus gerai – nes tu būsi šalia.

Tėvai

Kaip man pasakyti ką jaučiu, jei žodžių nerandu,
Jei net gražiausios eilės to neišsako.
Jei net saulės spinduliai man šalti,
Jei net dainos nebetenka prasmės – buvai šalia visą gyvenimą, o dabar sudie...?

Aš augu ir laukiu ateities,
Bet nenoriu prarasti jūsų, o jūs nesuprantant manęs.
Manot, noriu tik pabėgti, noriu tik maištauti,
O jūs tiek daug aukojot ne dėl savęs.

Sunku išreikšti jausmus,
Sunku suprasti vieniems kitus,
Sunku pasakyti, ko norim, ko ne,
Sunku žinoti – kokia gi laukia ateitis tavęs?

Bet vardan teisybės, vardan laimės,
Mes galim surasti tą vidurį,
Mes galim išlikti kartu –
Nes kad ir kas bebūtų – aš jus vis tiek myliu.

Draugai

Draugai niekada nepaliks, draugai niekada neišduos,
Draugai visada supras, visada paguos.
Draugai amžinai prisimins, draugai širdyse neišnyks,
Draugai visada gyvens, visada palaikys.

Draugai pastatys gyvenimą ant kortos, paaukos jį dėl tavęs,
Draugai nebijos, draugai nesustos.
Draugai verks ir svajos, draugai dėl tavęs nepasiduos.
Draugai padės ir nieko už tai neprašys, draugai visada lauks.

Draugai apgins, draugai užstos,
Draugai gins ir kovos, draugai visada žinos.
Draugai laikysis kartu, draugai bus šalia,
Draugai pažadės, draugai ištesės – draugai niekada nenuvils.

Draugai niekada nepaliks ir niekada nenuskriaus,
Draugai pyksis, skirsis – ir vis vien visada sugrįš, liks kartu.
Draugai visada patars, visada nujaus,
Draugai visada saugos tavo slapčiausias svajones, nes jie draugai – jie visada bus šalia.

Raudonplaukė iš parko

Viena, svetima, netinkanti čia,
Su sudužusia šypsena tarp raudonų sruogų plaukų,
Vieniša, graži, bet kitokia,
Nežinanti – rodos, ieškanti pamestų jausmų.

Paslaptinga, įdomi, bet nežinoma,
Nauja žvaigždė danguje,
Paskutinė būtybė saulės pilname parke,
Rodos, ši mergina pasiklydus laike.

Iš viduramžių ar iš ateitis,
Palikus savo pasaulį nušvietė šviesa mūsų žemę,
Tokia vienintelė, tokios nebebus
Niekada tokios nebebus.

Žmones ją aplenkia,
Saulė ją apšviečia,
Šešėliai jos neliečia,
Gėlės jos rankose pražysta.

Eilės sklinda iš jos lūpų,
Laimė neša jos žalios akys.
Juoką skleidžia jos šypsena,
Raudoni plaukai palaimina miestą.

Dar vienas saulės spindulys,
Ir ji sutviska,
Šypsena sudūžta
Ir mergina pradingsta.
Tik ta keista raudonplaukė iš parko...

***

Ačiū, jei radote laiko ir kantrybės juos perskaityti. O dabar apie kitką.
Šiandien susimąsčiau - taip, jis tikrai beproto gražus, nuostabus, jis vampyras, bet labai patrauklus, jį įsimylėjusios visos, jis labai talentingas. Taip, jūs supratot, jis - tai Edvardas. Bet jeigu jį myli visos, tokios, kaip ir aš, todėl aš nesu taip beprotiškai juo susižavėjsui, kaip mano draugės, kurios eina per gatvę atsargiai tik dėl to, kad jei jas nutrenks mašina, jos daugiau nebepamatys Edvardo?
Man rodos, kad aš galiu jo grožiu žavėtis kiek jis noriu, bet negaliu kaip "juodai ir vampyriškai" jo įsižiūrėti, nes jis nėra gyva mano pasaulio dalis. Mane supančio pasaulio. Na, jeigu įsimyli žmogų, tai bus tas žmogus, kurį matai kasdieną, kuris yra šalia. O Edvardas - sukurtas rašytojos rankos, aktorius, kurio grožį jis turi, toli, ir galbūt dėl to man niekada nepavyks taip stipriai juo susižavėti, kaip mano draugėms.

Mano rašalo širdis

Varčiau žurnalus, etikos darbui reikėjo išsikirpti įvairių frazių, apibūdinančių tave. Ir pasijutau lyg iš kitos planetos. Žurnalai mirga žodžiais Mada, Vaikinai, Flirtas, Stilius... Ir taip kiekvienas. Nesvarbu, ar atsiversi 2009 metų numerį, ar 2006 metų. Bus tas pats. Nejau tai niekada nenusibosta? Nejau tik tai domina žmones? Išorinė ir kitų numonė?
Tuomet aš save prirašau prie ateivių. Aš kitokia, man rūpi kitokie dalykai, ir aš išsikirpau vos kelias frazes tarp to šlamšto.
"Draugė" "Didelė maža svajoklė" "Atkakli" "Viskas įmanoma" "Menas" "Optimistė" "Laiminga" "Viską noriu pasiekti savo jėgomis".
Iš dvidešimties ar dar daugiau žurnalų teradau tiek frazių.
Gal mano širdis tik iš rašalo, gal aš neseku mados, gal skaitau, gal kuriu, gal turiu mažai draugų, gal esu drovi, gal neflirtuoju su vaikinais, gal nesidažau kaip aborigenas prieš karą, bet nejau likusi pasaulio dalis tik ir daro tai, ko nedarau aš?
Galbūt tik dabar įvertinau, kaip svarbu laikytis tikrosios savęs ir nepradingti minioje kvailų tuščiagalvių stileivų. Ir laikytis draugų, tokių, kurie skirtingi, bet panašūs į tave. Žmones, kurie man patinka - asmenybės, o ne kopijos.
Bet jei likusi pasaulio dalis nori būti kvailomis, apgailėtinomis kopijomis, tai tegul. O žurnalų aš nebepirksiu. Na, nebent ten rasčiau Edvardą ar dar kažką gero :}

Vėl rašau

Aš ir vėl rašau. Buvo pertrauka, bet dabar vėl sulaukiau seno gero draugo įkvėpimo. Toliau rašau kažką panašaus į trumpą istoriją apie save ir savo klasiokes. Norėjau kažko didelio, beveik knygos, bet čia daugiau faktai ir jų apibūdinimai, per mažai knygai medžiagos, o atmintis irgi ne viską atgamina.
Rašymas yra stebuklingas dalykas. Tiesiog gali viską sudėti į popieriaus lapus, prasmę kartais užmaskuoti tarp raidžių, kartais iškelti į priekį, į rampos šviesą, gali ten sudėti visus prisiminimus, įvykius, faktus, vardus, datas, įspūdžius, kuriuos vėliau tiesiog pamiršti.
O kūryba gali visą tai paversti ne tik užrašais, bet ir eilėmis, dainomis, nuostabiomis istorijomis, ne sausai užrašytoms, bet nuostabiai pakreiptomis, pripildytomis naujų įvykių ir jausmų.
Manau, kad grįžo mano užsidegimas rašyti.
Aš laiminga.
Beje, prasidėjo mano ilgosios penkių dienų "atostogos"!

Sima Sima... Vis dėl tu kažką rezgiai ir surezgiai ;D Šiandien gavau tavo dovaną. Labai ačiū ;*** Tai buvo taip...taip nerealu. Ta nuotrauka, užrašas... Oh. Nuostabu. Esu labai laiminga, kad turiu tave :* Ir mūsų draugystė tikrai niekada nenutrūks :***
Pažadu.

Linkiu visiems tokios laimės, kokią dabar jaučiu aš :}*
Ir tariu iki. Nes einu toliau kurti.

Trumpos savaitės atgarsiai

Prasidėjo ši labai trumpa savaitė, nes trečiadienis, ketvirtadienis ir penktadienis bus laisvos dienos, kai nereikės į mokyklą, bus galima pailsėti :}
Šiandien mokykloje buvo...smagu :} Nesinori vardinti visų įvykių, pasakysiu svarbiausią - galbūt rašysiu recenzijas apie knygas į miesto laikraščio kultūrinius puslapius. Kaip visada, man tokie pasiūlymai labai patinka, nes tai galymybė kažkur publikuoti savo kūrybą.

Jaučiuosi dabar labai kūrybinga, man gera. Tiesiog tokia pakili nuotaika, nes laukia trumpa savaitė, galėsiu per laisvas dienas kurti, turiu nuostabią ką tik pradėtą knygą (tai reiškia, kad jos liko dar daug), galėsiu publikuoti savo kūrybą. Ir šiandien nutiko dar vienas dalykas, kuris mane, jautruolę, sujaudino beveik iki ašarų. Gavau du siuntinukus - vieną iš Raimos, kitą iš Ritos. Abi pasveikino mane su gimtadieniu ir įdėjo dovanėlę :}* Nuo Raimos gavau dvi knygas, nuo Ritos labai mielą drambliuką statulėlę. Bet esmė ne dovanos. Esmė ta, kad aš tiesiog negalėjau patikėti, kad pasaulyje yra tokių gerų žmonių, kuriems negaila mokėti pinigus, siųsti dovaną, sveikinti... Tiesiog gyvenu tarp tokių klasiokų, kuriems gaila visko, kurie nori visko gauti tik sau, siekia naudos ir yra baisūs savanaudžiai. O draugės mane taip nuoširdžiai ir nesavanaudiškai pasveikino, kad net dsžiaugsmo ašaros pasirodė akyse. Ačiū, ačiū Jums labai :}***
O dabar manes laukia nauja Rebelde Way serija. Geros savaitės visiems.

Gimtadienis :}*

Pasenau dar vieneriais metais, dabar man jau 14! :D
O gimtadienio smagesnio turbūt nė neprisimenu, nes šis pranoko viską. Penktadienio vakarą pas mane atėjo Žyga ir Silva. Vidurnaktį įteikė man dovanas, nakvojo pas mane, prikrėtėm visokių kvailysčių. Nuotaiką truputi sugadino tėvas, vėl rodantis savo principus, bet mes jam nenusileidom. Cha ;D
Kitą rytą šiaip ne taip jas prabudinau ir važiavom į Kauną. Kine žiūrėjom filmą "Rašalo širdis" (beje, kaip tik šią knygą aš gavau dovanų). Filmas buvo tikrai geras, tik vat spragėsių sakyčiau nusipirkom per daug :D Po kino ėjom pirkti baliono :D Bet nebūtume mes, jei jis ir būtų grįžęs su manim namo. Taigi netyčia balioną palikom Mambo Picoj ;DD
Nereali buvo diena. Važiuojant namo Žygai jau girdėjos visokie balsai ;DD Ir Karmėlava ji palaikė Kiaušiokų kaimu ;DDDD Visa diena dar juokiuos tai prisiminus.
Grįžus namo onei radau kalną sveikinimų. Patikėkik, širdį buvo labai gera, nes jie buvo nuo mano mylimų žmonių. Forume mane taip pat sveikino. Net apstulbau nuo žmonių gerumo, kurio rodos vis mažiau belieka, bet ie visi mane prisiminė ir pasveikino :}*
Mano mylimieji Svajotojai padirbo tikrą šedevrą, kurį šį ryt radau klube. Ačiū jiems labai <3***
Simai dėkis už tai, kad net blooge savo mane pasveikinai ;D*** Ir dar aš kažką įtariu (kodėl ten taip stropiai to mano adreso klausei? ;D)

Tai buvo nuostabus gimtadienis. Dar kartą visiems dėkoju už sveikinimus, draugėms už nerealią dieną Kaune ir mamai už nuostabią dovaną. Ačiū :}***

Kam?

Tiems, kurie jaučiasi vieniši,
Tiems, kurie mano, kad pasiklydo,
Ir tiems, kurie yra ant bedugnės krašto.

Tiems, kurie jau nukentėjo,
Ir kurie jaučiasi praradę viską viską
Kurie patys sau - lyg savižudžiai, pabėgę nuo gyvenimo.

Čempionams, kurie pralosė kova,
Kareiviams, kurie nekariauja kare
Ir tiems, kurie jau nebekariauja žemeje.

Tiems, kurie padeda ir nieko už tai neprašo,
Tiems, kurie bijo ir uždaro duris,
Tiems, kurie nedalyvauja, ir tiems, kurie išliko.

[Erreway, Tiempo]

Nuostabūs žodžiai.

Su pavasariu! :}*

Su pavasariu visus :}*