Su Naujais :}*

Visus su Naujais metais!!!
Daug laimės, džiaugsmo, meilės ir svajonių išsipildymo šiais 2009, jautuko metais ;D*

Toli nuo pasaulio

Visiems visada trukdė mano muzika. Todėl dabar gavau ausines (big ;D) ir galiu klausytis muzikos tiek, kiek noriu niekam netrukdydama. Tad mano mylimos Atraccion x 4 dainos dabar skamba tik man vienai.
Tad taip atitolusi nuo pasaulio tik dabar supratau, kad ryt paskutinė metų diena. Artėja nauji metai, galbūt ir permainos kartu su jais. Ko norėčiau iš kitų metų? Iš tiesų norėčiau tik laimės. Paprasto, nesuvaidinto džiaugsmo. Aš turiu viską, ko tik galiu norėti, o tai, kad mano kišenės neprikimštos pinigų ar kad aš neturiu būrio draugų nėra jau taip blogai. Aš galiu kurti, dabar galiu ir muzikos kiek noriu klausytis, mokausi fotografijos pagrindų, skaitau knygas, rytoj sulauksiu savo mažojo draugo Arnuko, puseserės vaiko, atšvęsiu su šeima Naujus metus. Aš turiu dvi nuostabias drauges klasėje, kurias labai myliu, internete susiradau daug nuostabių draugių. Visada galiu pasikalbėti su Sima, pačiu man artimiausiu žmogumi. Rašau bloog'ą, žiūriu pro langą ir matau blatą sniegą, užuodžiu kvapnią kavą rytais, vakarais einu apšviesta gatve ir mintyse lipdau naujos dainos pamatus, o parduotuvėje nesigailėdama įsimetu į krepšį šokoladuką. Svajoju prieš užmigdama, planuoju savo ateitį ir labai noriu sudalyvauti Metų skaitytojo konkurse. Parsisiunčiau PhotoFiltrą ir pradėjau su šia programa redaguoti savo nuotarukas. Siunčiuos ir žiūriu Atraccion x 4 serijas ir beveik viską ten suprantu, kitaip sakant, mano ispanų kalbos žinios juda į priekį.
Tad pasakykit, ko gi man trūksta?
Mano numone, nieko, aš jaučiuos laiminga. Todėl kitais metais tikiuos likti tokia pat laiminga.
To paties linkiu ir Jums - pagalvokit, kiek daug turite. Be abejo, siekite daugiau, bet pagalvokit kokie esat laimingi jau turėdami tai ką pasiekėt.
Daug laimės 2009 metais, kita mano žinutė bus parašyta jau nebe 2008 :}

Ekskursija, mintys ir varštas mišrainėje

Vakar buvau ekskursijoj su klase. Žiūrėjom Keistuolių teatre spektaklį "Juozapas ir jo svajonių apsiaustas". Vėliau buvom Dailės muziejuje, kur dirbau fotografe ir fotografavau visus klasiokus su senoviniais drabužiais, mat juos mums buvo leista pasimatuoti :} Tuomet važiavom į Akropolį ;D Mūsų klasėj tai buvo geriausia ekskusrijos dalis, nors mane nelabai tai sužavėjo. Iš pradžių buvo linksma, bet vėliau ko tai man ten ėmė nusibosti... Nežinau, užuot vaikščiojus po Akropoly, mieliau būčiau nuėjus į kiną ;]* Bet bent jau buvau tą dieną ne namie ;]

Iš mano minčių kolekcijos galiu pasakyti, kad jaučiuos smagiai ir ruošiaus nerti į knygų ir kūrybos pasaulį, nes atostogų liko dar savaitė, o per ją aš noriu sukurti tą nors gražaus :}*
"Gyvenimas susideda iš mažų smulkmenų, ir tai pakeičia didelių dalykų esmę"
Cituoju save.

O dėl varšto mišrainėje, tai čia mano draugės posakis, kuris labai atitinka esamą ar buvusią situaciją. Iš tiesų visi žmonės lyg kažkokie atskiri dalykai. Vienas lyg agurkas, kitas atstoja pomidorą ar dar ką. O kai sudedi juos visus į krūvą, gaunasi mišrainė. Bet kai į ją pakliūna varštas, kitaip sakant, žmogus, kuris ten visai netinka savo charakteriu ir viskuo kitu, tuomet yra viena išeitis - tą varštą reikia išimti iš mišrainės.
Aš nežinau, kodėl vėl visą tai prisiminiau, bet ta frazė "Varštas mišrainėje" gali praversti ir jums ;]

Kalėdos ir mano nerealios realybės draugės :}*

Visus pavėluotai su Šventėm :}*
Na, mano Kalėdos buūvo smagios - atvyko mano pusseserė iš Kauno su savo keturių metų sūneliu :}* Mes kaip visada su juo prisidūkom, buvo labai smagu ;}

O rytoj lėksiu į ekskursiją su savo nerealiom realybės draugėm Silva ir Žyga :}*

Linksmas gyvenimas arba mano Kalėdų laukimas :}*

Pastarasias dienas viskas buvo gerai, bet jaučiaus kažkaip keistai...
O šiandien, nors nenutiko nieko ypatingo, supratau, kad grįžau į vėžes :}
Tad ėmiausi visų susikaupusių darbų ir netgi sakyčiau daugiau pramogų nei darbų :}* Laukiu Kalėdų su pakilia nuotaika, tikiuosi daug sniego ir trupučio šalčio :}* Myliu savo draugus ir noriu bendrauti :} Dabar man viskas gerai :*
Ir tikiuosi nukankti iki Klaipėdos :*

Sniegas

Kalėdos be sniego ne Kalėdos, ar ne?
Tad laimė, kad jau nuo vakar pas mane sninga! ;}*
Tikiuosi, sniegas išsilaikys iki Kalėdų. Iš tiesų vakar buvau labai laiminga, o kai dar pamačiau, kad sninga, laimė pasiekė pačią viršūnę :}*
Tikiuos, kad snigo, sninga ar sings ir pas jus ;]

Atostogos ir daug šoko ;DD

Aš tokia laiminga ir apimta šoko, kad net nežinau, nuo ko pradėti ;D*
Iš tikrųjų visą šoką sukėlė Sima (hug'as), nes pranešė, jog jos mama jai pasiūlė pasikviesti mane kelioms dienoms į Klaipėdą pas ją :***
O kita jos staigmena buvo ta, kad ji grįžo nors kuriam laikui į forumą :***
Žodžiu, aš kaip niekada laiminga :*

Cause now I have to pretend, That I don't really care...

"Todėl dabar turiu atsimesti, kad man nerūpi..."
Kodėl viskas taip keista? Kodėl aš nieko nejaučiu? Kur viskas dingo? Kur dingo mano pasaulis? Ir kaip viską sugrąžinti...? Aš esu čia, o viskas taip toli. Toli, nepasiekiamai toli. Ir Tu, ir viskas, ką sukūriau ir atradau. Mano širdis šalą žiemos pūgoje, kuri nepalieka sniego...Griūna sienos, viskas tyliai nyksta, o aš stoviu čia... Seniau viskas buvo gerai... O aš patikėjau stebuklu... Kodėl?
Ieškai tiesos, o randi tik nežinią... Turi apsimesti, turi neparodyti jausmų, jausti, bet tylėti, turi būti tokia, kokią tave nori sukurti. Palieki sparnus ir nutyli. Užgnaiuži jausmus. O kaip paskui viską susigrąžinti? Gyvenimas pasitraukia, ir tu lieki tarp tylos ir šalčio, gali tik jausti, bet turi tylėti...
Apsimesti, pamiršti, užgniaužti...

Grįžau, pasiilgau, atsisiunčiau

Na ką gi, po ilgo laiko aš grįžau. Kompas buvo sugedęs. Po jo taisymo [pasirodo, gedimas buvo rimtas] viskas išsitrynė, o kas bjauriausia, kad išsitrynė mano eilės ir muzika! Todėl dabar po visą internetą vaikausi gerų dainų ;]
Labai visų pasiilgau. Ypač Simos ;]** Nors su ja bendravau žinutėmis, vis tiek pasiilgau mūsų smagių pokalbių per skype :*
O nuo muzikos krizės mane išgelbėjo pirmasis Atraccion x 4 CD :* Thanks God ;D*
Na, ką, einu gaudyti muzikos ir rašyti. Ir vėl pradėti kalbas su mylimais žmonėmis.
Iki.

Myliu :*

Žmonės, taupantys gyvenimą

Mes visi ne kvaili, mes žinom, kad reikia taupyti elektrą. Tai kodėl žmonės taupo gyvenimą?
Kodėl jie tyliai rytais nuslenka į darbą, paplepa su bendradarbe, apšneka visus [gyvus ir negyvus], pabarškina kompiuterio klavišais apsimesdami, kad dirba, pietums sulesa kasdieninę porciją salotų, vėl pabarškina klavišais ir vėl tyliai praslenka namo, kur pakimba prieš TV? Nes jie taupo gyvenimą.
"Ne duok Dieve šiandien išgerčiau ne kavos, o sulčių..."
"Aš juk negaliu vietoj pilko kostiumėlio apsivilkti žalią..."
"Ne, aš negaliu keisti darbo... [Kodėl?] Nes...nes taip niekas nedaro!"
Kiek kartų jų galvoje skamba tokios frazės, ir jie nė velnio nesuvokia, kaip jie taupo savo gyvenimą. Jie bijo iššūkių, net bijo vieną dieną apsirengti kitaip nei įprastai. Bijo naujų minčių, keistų žmonių, bijo kitokios muzikos ir spalvų.
Jų nuomone, žmonės, kurie nedirba po 10 valandų per parą, negeria tris kart per dieną kavos, nevilki pilkų kostiumėlių ir nevaikšto tyliai į darbą ir iš jo švaisto vėjais savo gyvenimą.
O mano nuomonė, tie žmonės iš tiesų gyvena - jie gali apsiverkti gatvėje, išgirdę gerą žinią, gali garsiai klausytis muzikos ir dainuoti su ja, net jei visai neturi balso, gali be gėdos skaityti eiles gatvėse ir dažytis plaukus raudonai. Tai yra gyvenimas.
Taupyk elektrą. Bet ne savo gyvenimą.