Žmonės, taupantys gyvenimą

Mes visi ne kvaili, mes žinom, kad reikia taupyti elektrą. Tai kodėl žmonės taupo gyvenimą?
Kodėl jie tyliai rytais nuslenka į darbą, paplepa su bendradarbe, apšneka visus [gyvus ir negyvus], pabarškina kompiuterio klavišais apsimesdami, kad dirba, pietums sulesa kasdieninę porciją salotų, vėl pabarškina klavišais ir vėl tyliai praslenka namo, kur pakimba prieš TV? Nes jie taupo gyvenimą.
"Ne duok Dieve šiandien išgerčiau ne kavos, o sulčių..."
"Aš juk negaliu vietoj pilko kostiumėlio apsivilkti žalią..."
"Ne, aš negaliu keisti darbo... [Kodėl?] Nes...nes taip niekas nedaro!"
Kiek kartų jų galvoje skamba tokios frazės, ir jie nė velnio nesuvokia, kaip jie taupo savo gyvenimą. Jie bijo iššūkių, net bijo vieną dieną apsirengti kitaip nei įprastai. Bijo naujų minčių, keistų žmonių, bijo kitokios muzikos ir spalvų.
Jų nuomone, žmonės, kurie nedirba po 10 valandų per parą, negeria tris kart per dieną kavos, nevilki pilkų kostiumėlių ir nevaikšto tyliai į darbą ir iš jo švaisto vėjais savo gyvenimą.
O mano nuomonė, tie žmonės iš tiesų gyvena - jie gali apsiverkti gatvėje, išgirdę gerą žinią, gali garsiai klausytis muzikos ir dainuoti su ja, net jei visai neturi balso, gali be gėdos skaityti eiles gatvėse ir dažytis plaukus raudonai. Tai yra gyvenimas.
Taupyk elektrą. Bet ne savo gyvenimą.