"Todėl dabar turiu atsimesti, kad man nerūpi..."
Kodėl viskas taip keista? Kodėl aš nieko nejaučiu? Kur viskas dingo? Kur dingo mano pasaulis? Ir kaip viską sugrąžinti...? Aš esu čia, o viskas taip toli. Toli, nepasiekiamai toli. Ir Tu, ir viskas, ką sukūriau ir atradau. Mano širdis šalą žiemos pūgoje, kuri nepalieka sniego...Griūna sienos, viskas tyliai nyksta, o aš stoviu čia... Seniau viskas buvo gerai... O aš patikėjau stebuklu... Kodėl?
Ieškai tiesos, o randi tik nežinią... Turi apsimesti, turi neparodyti jausmų, jausti, bet tylėti, turi būti tokia, kokią tave nori sukurti. Palieki sparnus ir nutyli. Užgnaiuži jausmus. O kaip paskui viską susigrąžinti? Gyvenimas pasitraukia, ir tu lieki tarp tylos ir šalčio, gali tik jausti, bet turi tylėti...
Apsimesti, pamiršti, užgniaužti...
2 komentarai:
Tu neprivalai taip elgtis .Tu gali gyventi su Sima, su kitais draugais ,kuriems tu patinki tokia,kokia esi ,nesušąlusi ,tikinti ir gyva ...Nesvrbu jei teks gyventi tik su dviem trym draugais ir šeima ,svarbu ,akd tada tu gyvensi .Nes žmogus gyvena tik būdamas savimi ,tikras ,gyvas ,nepaslėptas , o tu -tu esi žmogus .
Labai gražu, Laura... Gal būtend tokio gyvenimo mes ir ieškome? Paprasto, bet laimingo.
Rašyti komentarą