Seniau žiūrėjau šį serialą (Atraccion x 4 - Keturių trauka), bet nustojau, nes darėsi jis nebeįdomus. Dabar sužinojau, kad ant galo virto visiška muilo opera. Ir vis dėl to nutariau baigti jį žiūrėti, tad siunčiuos visas nematytas serijas.
"Atraccion x 4"
Serialas pasakoja apie dvi šeimas - Lacalla ir Milhojas. Hamletas Lacalle turi tris dukras - Paula, Nina ir Malena. Milhojas šeimos galva Gonsalas ir jo žmona Leticia turi tris sūnus - Francisko, Keto ir Pablo. Hamletas su Gonsalu buvo geriausi draugai dar jaunystėje, bet tada Gonsalas pavogė iš Hamleto jo dainą "Este Dolor No Es Mio". Hamletas tai sužino tik vėliau. Bet užtat šių dviejų nesutariančių šeimų galvų sūnus ir dukros susipažįsta ir - ko gi dar betrūko - įsimyli! Ninai Franciskas padeda įsidarbinti jo tėvo firmoje, kurioje vyksta grupės Atraccion x 4, kurią sudaro trys broliai Milhojas, koncertai. Keto puikiai sutaria su meniškąją Malena, o Pablas ima kabinti jam visai netinkamą sportininkę Paulą. Netrukus jau turime tris naujai iškeptas poras.
Deja, čia serialas buvo pakeistas į "Atraccion x 4 en Dream Beach" ("Keturių trauka Svajonių Paplūdimys") Ir veiksmas pasikeičia.
Nina grįžta iš koncertų po Europą ir sužino, kad Paula paliko Pablą ir pradėjo draugauti su Francisku, su kuriuo Nina išsiskyrė. Keto vis dažniau žiūri į naują personą Delfiną nei į Maleną. Pablas susidraugauja su Ninos drauge, atvykusia pas juos iš Europos - Pilara. Bet dar jis suranda savo senąją meilę Aldaną, kuri turi jo dukrą. Taigi vargšui Pablitui viskas tampa dar painiau.
Maždaug čia aš nustojau žiūrėti, bet žinau, kad pabaigoje Paula pamėgs iš psichiatrinės ligoninės, nes norės nužudyti Niną ir Franciską, kurie vėl bus kartu. Žodžiu, gryna muilo opera, bet man pasirodė įdomu pasižiūrėti.
Dabar, kai jau į pabaigą slenka savaitgalis, aprašau visus jo įvykius.
Šeštadienį su drauge ir jos pussesere ėjom žiūrėti Miss Ukmergės 2009 rinkimų. Merginos ant scenos demonstravo vienos dizainerės nertas sukneles, rodė savo talentus, o pabaigai pasipuošė gražiomis vakarinėmis suknelėmis. Tiesa, juokingiausia buvo per talentų demonstravimą, nes kai kurių "talentai" atrodė tik vakar sugalvoti, o kitos iš tiesų buvo talentingos asmenybės :} Bet buvo smagu žiūrėti. Laimėtoja tapo ne mano favoritė, bet vis dėl to, manau, komisija nusprendė teisingai - mergina buvo graži, ir labai talentinga. Ji kūrė papuošalus iš vilnos, o man, kaip nelabai kruopščiam žmogui, tai atrodo nelengvas darbas.
Šiandien atlikau bent vieną gerą darbą - atrašiau į laiškus. Rytoj jie jau keliaus pas adresates. Sima, Rita, Raima - laukit! :}*** Ką dar nuveikiau... Tiesiog ilsėjaus. Ramiai pabaigiau ruošti pamokas, pasimokiau lietuvių kontroliniui ir permečiau akimis matematikos taisykles. Dar buvau miške. Dievinu mišką. Vaikščiojau tarp tos visos žalumos, medžių, kurie beveik remia dangų, o jeigu pučiant vėjui žiūri aukštyn, matai, kad jie taip siūbuoja, rodos, tuoj nugrius. Nesutikau jokių žmonių (kas labai reta), nieko. Visiškai viena vaikščiojau ir klausiausi medžių ošimo, lyg tolimos jūros. Nuėjau iki autostrados. Ten lėkė daugybė mašinų, bet akimirką buvo tuščia. Visiškai. Neįsivaizduojate, kokia tada ten tyla. Tiesiog apčiupiama, liečiama, jaučiama. Nei vienos mašinos, jokio ūžesio, garso. Nieko. Žinoma, ji greitai susidrumsčia, bet nors akimirka ją pajusti - nuostabus jausmas.
Rytoj važiuosiu į ekskursiją. Anatomijos muziejus, Devintas fortas ir pabaigai Mega. Laukiu, ir tikiuos, kad bus įdomu. Tiesa, vien žodžiai Anatomijos muziejus sukelia smalsumą. Esu girdėjus, vaizdai ten nemalonūs, bet įspūdžiai - visam gyvenimui. Išsigimę žmones, kūdikiai... Kraupu, įdomu. Devintam forte jau esu buvus, man ten patiko. O Mega - lyg seniau Akropolis. Tad laukiu (kaip keistai tai skamba!) pirmadienio.

Mus visą gyvenimą supa kiti - draugai, kurie tave supranta iš vieno žodžio, priešai, kurie pakęsti negali, pažįstami, kurie yra tiesiog aplink reikia ar ne, giminės, kurių negalim pasirinkti... Bendravimas su jais yra neatsiejamas. Pagaunu save dažnai mąstančia, ką padaryti, kad jie būtų laimingi, kad būtų patenkinti MANIMI. O aš? Kaip gi aš? Ar neturiu pirma pagalvoti apie save, o paskui apie juos? O gal tai jau būtų egoismas? Ar noras įtikti pirmiau sau, nei kitiems, jau yra egoismas?
Egoismas - gana plati sąvoka, dažnai neturinti aiškių ribų (bent šiuo atveju). Egoistai myli tik save, pamiršdami kitus žmones, bet aš jų nepamiršau. Aš tik noriu pirmą įtikti sau pačiai. Tai irgi nelengva. Daug kam neįtinka jų išvaizdą, savybės, bendravimas su kitais... Mes kiekvienas turime trūkūmų. Todėl manau, kad pirma turime įtikti sau patiems - padaryti tai, ko norime mes, o paskui tai, ko nori kiti, sakyti tai, ką galvojame, būti savimi, neapsimetinėti, daryti tai, ko norisi. O kai įtiksi sau, kitiems net nebereikės įtikti. Tu tiesiog būsi TU, būsi savimi, ir kiti matys tave tokią, kokia esi.

Sveiki sveiki :}Kaip gyvuojat?
Neseniai klasėje kalbėjomes apie patyčias. Buvo įdomu. Kalbėjomes ne su auklėtoja, o su lietuvių kalbos mokytoja, kuri ne tik kalbėjo, bet leido kalbėti ir mums, klausė mūsų numonės. Ji nepasakė, kad mūsų klasė turi problemų. Ji paklausė to mūsų. Ir mes atsakėm "Taip". Mes - tai visi mano klasiokai, nesvarbu, aukos jie ar patys pašaipūnai. Viltis, kad kažkas labai stipriai pasikeis, jau išblėso, bet per pokalbį atrodė, kad visi tikrai susimąstė apie patyčias, apie žmones, kurie jas patiria.
Paskutiniu metu vis su draugėmis vakarais išvažiuojam su dviračiais pasivažinėt. Kertam autostradą, važiuojam prie upeio, arba važinėjames miške šalia mano namų. Man patinka tokie vakarai - nuoširdūs pokalbiai, įdomios atrastos vietos ir daugybė ten rastų žibučių, bei besižiebiančios lempos, kai grįžtam namo. Fainai... Ir paskui labai gera būna sėdėti prie lango, žiūrėti, kaip temstant skleidžiasi žvaigždės ir svajoti. Mėgstu tokius vakarus, jei tik jų nesugadina kalnai namų darbų.
O manop Walkman'e paskutinius metu skamba vien tik Elias Vinoles - Tuyo. Tavo.
Tiesa, apie nuotrauką - mano susižavėjimas Šviesos kampeliu, mano vaikystės prisiminimai apie Mažylius ir tiesiog graži Cami ir Felio nuotrauka, nors jie labiau tinka į geriausius draugus, nei į porą ;} Bent jau man taip atrodo.