Įtikti sau ar kitiems?

Mus visą gyvenimą supa kiti - draugai, kurie tave supranta iš vieno žodžio, priešai, kurie pakęsti negali, pažįstami, kurie yra tiesiog aplink reikia ar ne, giminės, kurių negalim pasirinkti... Bendravimas su jais yra neatsiejamas. Pagaunu save dažnai mąstančia, ką padaryti, kad jie būtų laimingi, kad būtų patenkinti MANIMI. O aš? Kaip gi aš? Ar neturiu pirma pagalvoti apie save, o paskui apie juos? O gal tai jau būtų egoismas? Ar noras įtikti pirmiau sau, nei kitiems, jau yra egoismas?

Egoismas - gana plati sąvoka, dažnai neturinti aiškių ribų (bent šiuo atveju). Egoistai myli tik save, pamiršdami kitus žmones, bet aš jų nepamiršau. Aš tik noriu pirmą įtikti sau pačiai. Tai irgi nelengva. Daug kam neįtinka jų išvaizdą, savybės, bendravimas su kitais... Mes kiekvienas turime trūkūmų. Todėl manau, kad pirma turime įtikti sau patiems - padaryti tai, ko norime mes, o paskui tai, ko nori kiti, sakyti tai, ką galvojame, būti savimi, neapsimetinėti, daryti tai, ko norisi. O kai įtiksi sau, kitiems net nebereikės įtikti. Tu tiesiog būsi TU, būsi savimi, ir kiti matys tave tokią, kokia esi.