Padrikos mintys

Vat vat, mano mintys visai padrikos. Ir gera, ir bloga, ir linksma, ir liūdna, ir keista, ir normalu, aš ir žiūriu, ir nematau, ir girdžiu, ir neklausau, ir paimu, ir numetu, ir skaitau, ir rašau, ir vėl stojuos, ir einu, ir vėl sėduos, vėl juokiuos, verkiu, bėgu, klasau muzikos, vėl išjungiu, važiuoju, grįštu, palieku, suprantu, atrandu, prarandu, ieškau, laukiu, tikiu...

Silva, žinau, kad lauki kol parašysiu. Tad noriu padėkot, kad ištraukei iš to blogo jausmo, kuriame buvau, kol nesulaukiau žinios iš tavęs. Dabar dar noriu, kad Žyga atrašytų, ir tada jausiuos dar geriau.
Ir su Egle noriu išsiaiškint viską. Pyktis aš nenoriu, bet mane labai pritrenkė žmonių elgesys...

Šiandien susimąsčiau apie ateitį. Ar mes iš tiesų galim tikėtis, kad tada bus geriau ar blogiau? Galbūt reikėtų daugiau gyventi šia diena, nes nežinai, ar ateitis tikrai bus tokia, kokios nori, geresnė, normalesnė? O gal niekas nesikeis? Gal keistis reikia mums patiems, o ne laukti, kol pasikeis pasaulis aplink mus?

Šiandien buvau Kaune. Beveik visą kelią galvojau apie savo drauges ir pačią draugystę... Kad ir kas benutiktų, vis vien nesinori su jomis pyktis. Jauti, kad turi išsiaiškinti, bet kartais viskas taip ir lieka...
Kiek mes daug kartu visko patyrėm, kiek daug buvo juoko ir ašarų. Kiek daug buvo tų nuostabių gyvenimo akimirkų.

Paskutiniu metu klausausi vien Erreway ir nuolat klausydamasi jų skaitau dainų žodžių vertimus. Jų dainos labai prasmingos, kupinos išgyvenimų, kartais jas tiesiog gali idealiai pritaikyti sau, savo gyvenimui.

Beje, gyvenimas sparčiai keičiasi. Rodos, pasaulis nusprendė nebelaukti amnęs aš turiu jį pasivyti. Na ir gerai. Aš pasivysiu.