Dvi sekundės

Sėdžiu, klausausi... Kaip jis gražiai dainuoja. Balsas tiesiog plaukia ore, sujudina orą, priverčia saulės spindulius labiau šildyti. Nuostabi muzika, nuostabi daina, nuostabūs žodžiai, nuostabus atlikėjas. Ir tik tos dvi sekundės...

Turiu tik dvi sekundes, kad paversčiau svajones realybe,
Turiu tik dvi sekundes, kad pažvelgčiau į tave, kad likčiau,
Bet išeičiau...
Dvi sekundes aš buvau šalia, dvi sekundės - ir tu dingai,
Dvi sekundės - pabučiavau tave, tik tas dvi sekundes
Aš buvau šalia...

Gerai, o dabar grįžtam į realybe. O čia kas naujo? Rodos, susitaikiau su draugėmis, viskas gerai. Tik Žyga po velnių ženklų nerodo, žinau, kad neturi sąskaitos, bet mane vertina, kad aš negaliu su ja normaliai pasikalbėt. Tikuos, rytoj susitiksim parodoj kaip nors...
Vejuosi dabar pasaulį. Atrašysiu vakare Raimai į laišką, ryt pasistengsiu išsiųsti :} Pagaliau ir istorijos tęsinį parašiau, paveikta romantiškos Benjos dainos. Žinot, manau, eisiu parašysiu dar sekantį tęsinį.

Linkėjimai iš saulėtos Ukmergės :}*