Kažkas pasikeitė? Bet man patinka.

Rodos, kažkas tikrai pasikeitė.
Pirma, atsisakiau to "juodojo" pasinešimo. HP, Emma... Taip, jie man patinka, bet baigėsi tas visų Emmos foto susikėlimas, kurios užimdavo visą kompą, tas jausmas kad "turiu susikelti, juk ji man patinka". Taip, ji puiki aktorė, HP geros knygos, filmai, bet jie tėra tik knygos ar filmai. Tegul tuo ir lieka.
Dabar aš vėl grįžau prie Erreway. Taip, dabar kompe pilna jų nuotraukų, bet tai ne tas pats kaip su Emma ar HP. Erreway muzika ir jie patys mane įkvėpia, jie nuostabūs, o kiekviena kompe esanti foto skirta žiūrėti, o ne tik tūrėti.
Antra, santykiai su tėvais. Tėvas su manim nebesikalba. Ne vieną kartą taip buvo, bet šį kartą aš nenusileisiu. Jo elgesys mane žiauriai įskaudino, negalėjau patikėti tuo. Nenoriu visko smulkiai pasakoti, bet daugiau jis manes nekontroliuos, kaip draugės sakė, lyg kalinio. Kad ir kaip skaudu pyktis, negrįšiu atgal, nes nenoriu vėl virstkaliniu be jokios savo valios.
Trečia, klasiokai. Taip, jie tikri kvailiai, bet man jau vienodai. Tiesiog seniau norėjau vieningos klasės, dabar supratau, kad nesusidėsiu su jais vien dėl tos "išsvajotosios" vienybės. Su tokiais "auksiniais" berniukais ir mergaitėmis bendrauti tas pats kaip kalbėtis su daržovėmis. Neverta aukoti savo įsitikimų ar nervų dėl tokių žmonių. O keli tame košmare aptikti normalūs žmones man padės išgyventi visa tai.
Ketvirta, numonė. Iš tiesų nesu drąsuolė, bet kartais pere daug nusileisti kitiems irgi kvaila. Ne, daugiau to nebus. Ir jie su jokiais savo "Harias Poteriais" nelips man ant galvos.

Galbūt galėčiau vardinti toliau, bet esmė tame, kad keičiuosi aš visa, atskirų pasikeitusių dalykų daug, bet viskas sueina į mane.
Ir tikrai myliu gyvenimą. Šią akimirką mano nuotaika puiki. Dar daug laukia dalykų, kurių noriu padaryti, todėl baigiu pranešimą.
Ir žinot ką? Seniau maniau, kad būti kažkuo išskirtinei ir yra tikroji vewrtybė. Dabar supratau, kad reikia būti savimi, o ne kažkuo kitu. Tokių žmonių dabar tiek mažai, kad tu iškart tapti išskirtine.

Gero savaitgalio :}*

Dar anksti

Graikų legendos ir mitai...
Hm. Ne. Patraukit kas nors tą knygą. Gąsdina.
Šiandien buvo puiki diena. Su draige visas pamokas praleidom, nes sėdėjom Aktų salėj ir piešėm, o paskui ir spalvinom didingai atrodančius Vilniaus pastatus (nupieštus ant milžiniškų keturių suklijuotų lapų). Klasiokai rašė geografijos kontrolinį, kentėjo fiziką, biologiją, o mes juokėmės iš Silvos (mano draugė), kuri garantuotai iš pavydo mus jau prakeikė :D Myliu tokius ketvirtadienius. Kasdien man nutinka kažkas neįprasta, keista, ir tai įdomu. Įšėjimai iš pamokų, kokie nors renginiai... Gal taip ir didžiąją dalį pamokų praleisiu?

Bloogas išprotėt pradėjo - neįkelia naujo šablono, o ir seno gražinti nenori. Taigi beliko išsirinkti normaliausią iš jau pateiktų ir gyventi su tokiu. Bet toks buvo ir mano pirmasis šablonas, todėl dabar tai man kelia daug prisiminų. Ah, nostalgija... Gerai blogas jausmas. Prisiminti įdomu ir gera, bet žinoti, kad to jau nebebus kankinamai skaudu.

Gerai, baigiu postringauti nesamones, eisiu RW pasižiūrėti. Jau beveik atėjo 19 serija :D Gero Jums, mielieji, penktadienio ir dar šimtą kartų geresnio savaitgalio :}*

Akys ir viltis

Šiandien eidama gatve nusiėmiau akinius. Vaizdas mane išgąsdino - susiliejas, neryškus, blankus... Supratau, kad turiu kažką daryti, kad tai pakeisčiau. Todėl dabar rašau jums šį pranešimą.
Palieku kompiuterį nors iki gimtadienio (Kovo 7 d.). Žinau, daug kartų man norėsis tai pamiršti ir vėl prie jo prisėsti, bet turėsiu išsiugdyti valią, kad apsaugočiau savo akis.
Gal viltis ir durnių motina [o Teleloto tėvas], bet jau geriau jausiuos visiška kvailė, nei prarasiu viltį išsigydyti akis ir nepalikti čia rastų draugų.
Sima, el. paštą aš visada tikrinsiuos :}* Mūsų ryšys niekada nenutrūks :}*** Myliu <3
Išeinu su viltim. Susirašysim (o gal ir pasimatysim, jei būsiu Vilniuj ar Kaune) per gimtadienį :}*
Myliu.

Draugystė

[Bloogas truputi atsinaujino. Nors senasis šablonas išbuvo neilgai, bet norėjau naujo.]

Tiek kartų rašyta apie tai, kalbėta [dar ir dabar kalbu], mąstyta, skaityta... Draugystės tema neišsenkanti, ji amžina. Nesenstanti. Nenumarinama laiko.
Kaip gera žinoti, kad kažkas apie tave galvoja, kad kažkas, kai tau sunku, parašo mielą SMS'ą, kad turi su kuo vakarais pasikalbėti Skype, o mokykloje, kai prie tavęs kimba klasiokai, yra kažkas, kas tave užstoja.
Kaip gera išgirsti draugo šiltą žodį, kaip gera drauge juoktis, kaip gera prisiminti praėjusį laiką, prabėgusius metus, kaip gera drauge fantazuoti ir kalbėti apie tai, kuo žavites tik jūs, kaip gera drauge keliauti, žiūrėti filmus ir tiesiog kvailioti.
Kaip keista, kai draugo nėra šalia, kaip sunku, kai susipykstatate. Ir kaip gera, kai išsiaiškinate viską.
Kaip miela, kad kažkas jau prieš mėnesį mąsto, kaip tave nustebinti gimtadienio proga, kaip gera, kai vos nepasirodai mokykloj, gauni SMS'ą su klausimu, kur dingai, kaip gera jausti, kad kažkas tavimi rūpinasi ir visada tave prisimena.
Kaip sunku prarasti draugus, kaip sunku pakelti išdavystę. Bet kaip gera kartu atrasti jus išskyrusius žmones, nugalėti visus sunkumus ir ištarti "Mūsų nieks niekada neišskirs".
Kaip gera kažkuo tvirtai pasitikėti, kaip gera viską išsipasakoti ir neturėti jokių paslapčių.
Kaip gera turėti draugų...

Prasitesiau savaitgalį

Šį rytą pabudau skaudančia galva ir jaučiausi lyg lavonas. Po temperatūros matavimo buvau nusiųsta atgal į lovą. Nors temperatūra buvo normali, likau namie. Gerai išsimiegojau, ir pabudus jaučiaus visiškai sveika. Taigi rytoj jau eisiu į mokyklą.
Vakar nuotaika buvo tikrai keista, ėmė nuovargis ir blogos mintys lindo į galvą. Šiandien, laimė, vėl grįžau į rėmus.

Paskutiniu metu susižavėjau režisūra. Visas tas scenarijų rašymas, aktorių parinkimas, filmo kūrimas, spec. efektai ir panašai... Wow. Gal dešimt kartų žiūrėjau Svynio Todo kūrimo video.

Gerai, einu daryti susikaupusių namų darbų. O paskui per šaltį iki parduotuvės.

Svajotojams

Branginu Jus labai, bet paskutiniu metu manęs visiškai nebetraukia forumas.
O nebesilankant jame, dingsta ryšys ir su jumis...
Nenoriu jūsų prarastu, jūs vieni nuostabiausių žmonių mano gyvenime. Suteikėt man labai daug laimės, džiaugsmo, su jumis juokiaus ir verkiau, dalinaus savo džiaugsmais ir vargais.
Aš labai tikiuos, kad nors ir nesilankau forume, mūsų ryšys nenutrūks ir mes toliau bendrausim.
Myliu jus.