Tikrovės serialas

Viskas, kas nuostabu, gali būti tikra. [Maiklas Faradėjus]

O viskas, kas tikra, ne visada nuostabu - norisi pridurti. Tikrovė kartais mus užgriūva sunkia našta, bet tai ne taip jau ir blogai. Kaip dainuoja Erreway, kartais didelis smūgis yra gerai. Juk jeigu po tokio smūgio sugebi atsitiesti, esi šimtą kartų stipresnis, nei iki tol. Augi, stiprėji, keitiesi - gyveni.
Šiandien pasiėmiau vieną man patikusių sąsiuvinių ir ėmiau į jį rašyti visas gražias mintis. Iš knygų, filmų, draugų ar žymių žmonių pasakytas. Dar nesurankiojau visų, bet ėmiausi šio darbo. Žinau, kad jeigu prarasiu visus tų minčių šaltinius, jos liks, ir tai puiku.
Netrukus prasidės dar vieni mokslo metai. Paskutiniai šioje mokykloje. Kaip keista - prabėgo jau tiek laiko, visko tiek daug nutiko, o dabar tik dar vieni metai, dar vienas nuotykis, dar viena nauja pradžia. Draugystės, pykčiai, išdavystės, melas, susitaikymas, apgavystės... Aš, tu, mes, jos, draugės, pažįstamos. Ir visi kiti. Pasaulis toks pilnas, toks didelis, o mūsų gyvenimai, mūsų likimai susipynę ir vėl išsiskyrę, gal jie vėl susitiks. Kas bus toliau? Skamba lyg klausimas, kurį sau užduoda milijonai žmonių, pasižiūrėję kokio nors serialo seriją. Kas gi bus toliau? O kas gi bus toliau mūsų seriale? Ar ateis laiminga pabaiga?
Esam skirtingos - ar tikrai žinom, ko norim? Ar esam pasimetę? Tiek daug visko nutiko, ir mūsų laukia dar vienas nuotykis, dar vieni metai kartu. Kas bus toliau?

Pavargau

Pavargau nuo Arnuko, mano pusseserės vaiko, kuris užima mano paskutinių laisvės dienų didžiąją laiko dalį. Bet nors kūnas pavargo, jaučiu, kad dvasia ne. Ypač visą nuovargį numušė šiandien gautas laiškas nuo Simos. Nežinau, ar įsivaizduoji, kiek daug man reiškia tas daiktas, kurį šiandien ištraukiau iš voko. Jis ne tik gražus, jis... Kaskart į jį pažvelgus atsimenu viską, ir žinok, kad jeigu sugebėjom savo istorijose vėl suvesti Erreway, vėl supinti keturis kelius, tai ir mudviejų keliai dar tikrai susipins. Pamatysi. Ačiū, ir labai myliu ;* Beje, šis avataras man irgi primena mus - labai skirtingos, bet kartu ir labai panašios. Ir tikros draugės.
O dabar pereikim prie kitos temos, kuri kraupiai vadinas rugsėjo pirmąją. Manau, šie metai bus įdomūs, jų pradžia tikrai bus keista vien dėl bendravimo, dėl draugystės baigties, o kas bus toliau, visai neaišku. Kaip sakė Sima (visada tai atsimenu), kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. Taigi, tikiuosi įdomių metų.
Forume vėl prasidėjo VG, ir aš gavau Solsitos rolę. Valio ;D* Iš tiesų niekada nevaidinau blogietės ir dar tokios pamaivos, tad bus įdomu. Pasistengsiu įsijausti į Solę, tiesa, ją perprasti gana nesunku ;D
Kaip jau rašiau, jaučiu, kad mano kūnas pavargo, bet dvasia aš nesijaučiu pavargusi. Jaučiu...norą judėti pirmyn ir daug ko siekti. Kol kas šį bei tą rašau, ir turiu dar daugybę idėjų. Jos gimsta iš nieko, ir kaip keista, kad vienu metu jų visai neturėjau. O dabar aš jas susapnuoju, pamatau gatvėje, mieste, sėdėdama namuose netikėtai vaizduotėje išvystu puikius veikėjus, siužetus. Gerą jausti įkvėpimą, jautiesi pilna kažkokios šviesos, kuri spindi tavo viduje ir verčia judėti į priekį. Ir planuoju naujausias dalis nusiųsti Silvai, kurios paskutiniai komentarai pastūmėjo mane rašyti toliau. Tai ne istorija, tai tiesiog situacijos, paprastos ir labai kasdieniškos. Visada svajojau apie kažką stipraus, didelio, ypatingo, bet supratau, kad viskas ateina iš eilės. Darbas, kuris tau malonus, niekada nebus sunkus ir visada suteiks džiaugsmo.
Mane įkvėpia dabar žiūrimas serialas Lūpdažių džiunglės, kurį seniau žiūrėjau per TV3, bet dabar žiūriu internete. Puiki knyga, puikus ir serialas. Ypač susižavėjau Viktorija Ford - drabužių dizainere, kurią vaidina Lindsay Price. Manau, ji idealiai perteikė Viktorijos iš knygos puslapių charakterį seriale.
Gerai, daug išpasakojau, manau, kad laikas tiesiog pailsėti ir pažiūrėti kokį gerą filmą :}
Iki :*

Su meile,

Donata

Dabar viskas gerai

Taip, dabar jau viskas gerai. Sima atsirado, o tai svarbiausia, ir mano priešinfarktinė būsena pasitraukė. Jinai mane tikrai buvo gerokai išgąsdinus su tuo dingimu, bet dabar viskas gerai.
Beje, šis pranešimas jau 101. Net neįsivaizdavau, kad jau esu tiek daug parašius.
Artėja rugsėjo pirma, kurios tikrai manau mažai kas laukia. Vis dėl to, bus įdomu. Bent jau turėtų būti.
Dar vienas trumpas įrašas, bet galbūt vakare pavyks parašyti ką nors daugiau. Iki :}*

Draugystė - tai...?

Tai tikrai ne tyla. Nieko nesuprantu, ir man daros baisu.