penktadienis, rugpjūčio 28, 2009

Pavargau

Pavargau nuo Arnuko, mano pusseserės vaiko, kuris užima mano paskutinių laisvės dienų didžiąją laiko dalį. Bet nors kūnas pavargo, jaučiu, kad dvasia ne. Ypač visą nuovargį numušė šiandien gautas laiškas nuo Simos. Nežinau, ar įsivaizduoji, kiek daug man reiškia tas daiktas, kurį šiandien ištraukiau iš voko. Jis ne tik gražus, jis... Kaskart į jį pažvelgus atsimenu viską, ir žinok, kad jeigu sugebėjom savo istorijose vėl suvesti Erreway, vėl supinti keturis kelius, tai ir mudviejų keliai dar tikrai susipins. Pamatysi. Ačiū, ir labai myliu ;* Beje, šis avataras man irgi primena mus - labai skirtingos, bet kartu ir labai panašios. Ir tikros draugės.
O dabar pereikim prie kitos temos, kuri kraupiai vadinas rugsėjo pirmąją. Manau, šie metai bus įdomūs, jų pradžia tikrai bus keista vien dėl bendravimo, dėl draugystės baigties, o kas bus toliau, visai neaišku. Kaip sakė Sima (visada tai atsimenu), kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. Taigi, tikiuosi įdomių metų.
Forume vėl prasidėjo VG, ir aš gavau Solsitos rolę. Valio ;D* Iš tiesų niekada nevaidinau blogietės ir dar tokios pamaivos, tad bus įdomu. Pasistengsiu įsijausti į Solę, tiesa, ją perprasti gana nesunku ;D
Kaip jau rašiau, jaučiu, kad mano kūnas pavargo, bet dvasia aš nesijaučiu pavargusi. Jaučiu...norą judėti pirmyn ir daug ko siekti. Kol kas šį bei tą rašau, ir turiu dar daugybę idėjų. Jos gimsta iš nieko, ir kaip keista, kad vienu metu jų visai neturėjau. O dabar aš jas susapnuoju, pamatau gatvėje, mieste, sėdėdama namuose netikėtai vaizduotėje išvystu puikius veikėjus, siužetus. Gerą jausti įkvėpimą, jautiesi pilna kažkokios šviesos, kuri spindi tavo viduje ir verčia judėti į priekį. Ir planuoju naujausias dalis nusiųsti Silvai, kurios paskutiniai komentarai pastūmėjo mane rašyti toliau. Tai ne istorija, tai tiesiog situacijos, paprastos ir labai kasdieniškos. Visada svajojau apie kažką stipraus, didelio, ypatingo, bet supratau, kad viskas ateina iš eilės. Darbas, kuris tau malonus, niekada nebus sunkus ir visada suteiks džiaugsmo.
Mane įkvėpia dabar žiūrimas serialas Lūpdažių džiunglės, kurį seniau žiūrėjau per TV3, bet dabar žiūriu internete. Puiki knyga, puikus ir serialas. Ypač susižavėjau Viktorija Ford - drabužių dizainere, kurią vaidina Lindsay Price. Manau, ji idealiai perteikė Viktorijos iš knygos puslapių charakterį seriale.
Gerai, daug išpasakojau, manau, kad laikas tiesiog pailsėti ir pažiūrėti kokį gerą filmą :}
Iki :*

Su meile,

Donata

1 komentaras:

percula rašė...

Gražus įrašas. Tiek daug prasmingų minčių... ;) Na, reikia džiaugtis, kad bent tavo dvasia nėra pavargus :)