Vertingiau nei maniau

Taip, aš toliau krečiu kvailystės. Iš tiesų viskas yra vertingiau nei maniau. Blogas, pranešimas, mintys... Atrodė, na, ištryniau, ir tiek. Ne, viskas ne taip. Sima man padėjo tai suprasti. Iš vienos pusės čia - tik užrašai. Iš kitos - daug svarbesni dalykai, mintys, prisiminimai, tie užrašai apie draugystę ir kitus nuotykius. Ir tai svarbu. Tik dabar tai suvokiau. Neveltui sakoma, kad tik praradus supranti, kaip tai buvo svarbu.
Todėl sugrąžinau senąjį blogą ir nutariau daugiau nebekrėsti panašių dalykų. Viskas yra daug vertingiau nei maniau. Vertingiau ne tik man, bet ir kitiems. Niekada nemaniau, kad blogo ištrynimas paveiks ne tik mane. O pasirodo paveikė ir kitus. Tai atrodė neįtikėta man pačiai, nes trindama nesureikšminau blogo. Elgiausi kvailai. Pati save sutikus nepažinčiau...
Taigi, klaidos pripažintos. Ir aš išmokau svarbią pamoką - kartais dalykai, kurių nesureikšmini, yra daug svarbesni, nei manei. Kartais ne tik tau, bet ir kitiems.
Ir dar noriu padėkoti Simai. Žinai, aš iš tiesų nežinau, ką be tavęs daryčiau... Ačiū :*** Žinok, tai, kad blogas vėl čia, ir tai, kad aš išmokau labai svarbų dalyką, yra tavo nuopelnas.

Šiandien Rugpjūčio pirmoji, taigi turim paskutinį vasaros mėnesį nuveikti viską, ką norėjom, ir pasiruošti naujiems mokslo metams. Naujas lapas kalendoriuje, naujas mėnuo. Pamirškim nesėkmes ir kvailystės (taikau sau) ir pamėgaukim likusia vasara. Mano paskutiniai planai - pabaigti žiūrėti Alma Pirata ir nulėkti savaitei į Kauną, kur manęs lauks keli meet'ai ir didelė kino salė... Labai laukiu.
Gerai, sėkmės visiems ;}*

Su meile,

Donata

Užkrečiamas optimizmas

Šiandien kalbėjau su mama ir tas pokalbis man labai nepatiko. Šiaip su mama sutariu gerai, mes apie viską kalbam. Šiandien tiesiog užsiminiau, kad neseniai mačiau kelias klasiokes vaikštant, o ji man pasakė seną savo mylimą frazę - "Gaila, kad neturi tikros draugės". Vėl rėžiau, kad tai netiesa. Pasakiau, kad vieną kartą bandžiau bendrauti ne su pora man patinkančių draugių, bet su visa klasės dauguma. Žinot kas iš to išėjo? Ogi didelis galvos skausmas ir klausimas "Ką aš čia darau?!". Tiesiog man geriau turėti vieną ar dvi drauges, kurios tegul ir neatsiliepia kas kart, kai joms skambinu, kurios tegul ne visada būna šalia, kurios tegul per vasarą su tavim susitinka du kartus. Bet taip geriau, nei bendrauti su žmonėmis, prie kurių jautiesi kaip iš kitos planetos ir galvoji, ką tarp jų veiki.
Išsigandau pamanius, kad mama liūdi, jog esu tokia. Kad nesu kaip visos, kad nebendrauju su visomis klasiokėmis. Jaučiu, kad ji tikrai nori iš manęs stereotipinės paprastos merginos. Man buvo skaudu pagalvojus, kad jai manęs reikia kitokios.
Bet dėl to šis pranešimas ir vadinas Užkrečiamas optimizmas. Nes ieškodama pagalbos, kaip visad, atsidariau Simos bloogą. Ir mano akis užkliudė viena frazė: "Jūs šaipotės iš manęs, nes aš esu kitokia, o aš juokiuosi iš jūsų - nes jūs visi vienodi" Pagalvojau, kad iš tiesų esu unikali. Net jeigu žinau, kad negaliu pilnai pasitikėti mama, kuria seniau beatodairiškai pasitikėjau, aš netekinu keistis. Esu tokia, kokia esu, gal kada nors ji tai supras, gal supras, kaip mane žeidžia jos kas kart kartojama frazę, kad aš neturiu tikros draugės. Man draugystė - daugiau nei susitikimai vasarą kas dieną, ko, rodos, nori mama. Man tai daug daugiau. Kad ir kaip skaudu, Simos užkrečiamas optimizmas man labai padėjo. Aš tikrai niekada nesikeisiu. Net jeigu liksiu visai viena. Nes aš esu aš.

Welcome Back

Welcome Back, Emma Watson. Jos naujoji Burberry fotosesija fantastiška. Ir labai įkvepianti. Nuostabu. Sekiau Emmos gyvenimą nuo jos karjeros pradžios Hario Poterio filmuose, ir dabar matau, kad jos svajonės pildosi, ji labai patobulėjo, ir džiaugiuosi už ją. Be to, dėkoju, nes jos nauja fotosesija mane labai įkvėpė ir aš grįžtu rašyti.
Noriu atsiduoti rašymui, sėdėti balkone, kurti istoriją, siužetą... Mėgautis pagautu įkvėpimu. Šiek tiek atsitraukiu nuo interneto, išjungiu telefoną ir pasitraukiu sau. Sėkmės! ;}**

"Tuštumas reikia užpildyti, įpročius ir paslaptis išmesti..."

Taip taip, būtent tai ir reikia padaryti. Galbūt tada viskas stos į savo vietas ;}
Kiek kartų girdėjau - "Tai tik gražios frazės, bet jos nieko nesako...". Oi, dar ir kaip sako. Tik įsiklausyti reikia.
Benja dainuoja "Hey Soledad" ir jo balsas leidžia mano mintims išskristi pro langą ir vėl susimąstyti. Esu girdėjus, kad per giliai knaisiojuosi. Kartais tai sunku, labai vargina, o kartais leidžia pasijusti geriau. Tai lyg kelionė per save. Žinai, kad bus sunku, bet trokšti sužinoti ir atrasti daugiau.
Vasaros laikas bėga ir man atrodo, kad jis skuba. Na ir tegul. Užtat aš niekur neskubu. Ir nors manęs jau niekas nestabdo pabėgti, lieku čia ir mėgaujuosi vasara kaip tik galiu. Iškart galiu tituluoti "Porą laukiamiausių vasaros įvykių" - tai savaitė gyvenimo Kaune ir meet'as su Sima ;**
O dabar aš skaitau "Užtemimą" ir mokausi ispanų kalbos. Ai, dar tyrinėju per paskutinius porą metų kine pasirodžiusius filmus, rašausi režisierius, aktorius ir pačius filmus. Kinomanija labai smagus užsiėmimas ;*
Keista, bet galva visai tuščia ir aš neturiu idėjos rašymui. O rašyti aš noriu. Todėl nieko nepraleidžiu pro akis it snaiperis, vaikštau gatvėmis, stebiu ir galvoju. Žinau, kad lemputė galvoje užsidega tada, kai mažiausiai tikies, bet aš kantriai ieškau idėjų ir įkvėpimo. Pastebiu, kad mane labai įkvepia Sin Bandera su savo daina Te Vi Venir ir vakarai balkone su puodeliu arbatos.
Aš pasigausiu sau idėją. Nes nenoriu rašyti apie bet ką. Įrodysiu.