šeštadienis, spalio 02, 2010

ir kad ir kas bus, aš nesustosiu

Kai vakarinis šurmulys paliečia tuos seno granito laiptus, pasidaro taip gera, ir pati paspartini žingsnį, norėdama greičiau palikti tą dienos atspalvį dėl to, kad vėliau galėtum, rodos, nė sekundžių nesuskaičiavusi, grįžti jau į naktį. Pradingti tarp dekoracijų ir veidų, muzikos, tyliai užgęstančių šviesų, kažko neapčiuopiamo aplinkui, kas priverčia širdį greičiau plakti. Užgęsta šviesos, įeina dirigentas, sušlama suknelės - aktorės lipa laipteliais į sceną, praeina vyrai su frakais ir cilindrais, žiūrovai išsiduoda, laukia, jaučia aplinkui esant pagrindinį veikėja, tą, kuris nors ir gąsdina, bet traukia. Jie klausosi pasakojimo apie jį, jie girdi jį dainuojant, mato vaikštant, girdi jo kalbas, žodžius, mato judesius, išduodančius jausmus. Ir pradingsta tarp tamsiai rusvų ir pilkų sienų, dažais nupieštų plytų, senų, nėriniais apsiūtų suknelių, sukurtų iš geriausių medžiagų, tarp tamsių Londono skersgatvių - tik pritemdytų šviesų, ištirpsta minioje, atrodo, tokioje pažįstamoje, tokioje tolimoje... Spektaklis prasideda.

Po pamokų grįžtant namo vis aiškiau jauti, kad ruduo visa savo esybe jau čia. Niekada seniau nepastebėdavau, kokie gražūs tie seni namai netoli gimnazijos, ir tik dabar, kai šalia jų augantys medžiai nusidažė visomis rudens spalvomis, išvydau dangų pro medžių šakas, geltonus šlapius lapus ant laiptų, senovines, aptrupėjusiu tinku išraižytas namų sienas. Ruduo ir vėl atneša kažką naujo. Viltį. Tikėjimą. Ir kaskart, kai galiu įkvėpti to svajonių oro, kai galiu pajusti tą vėją, tokį laisvą, tokį keistą, tokį pažįstamą, dar kartą pasižadu niekada nesustoti. Argi galiu pasiduoti dabar? Neturiu teisės. Nes kartą man pasakė, kad manimi pasitiki. Ir tuo pasakyta buvo viskas, visos abejonės buvo išvaikytos - į mane kažkas deda viltis, ir aš negaliu sustoti. Kad ir kaip kartais būna sunku, ir pradedi galvoti, kad viskas veltui ir tavo svajonės nuvys šiame rūke, kuriame šitiek laiko klaidžioji, vis sutinki kažką, kas parodo kelią. Kiekvienas kvėptelėjimas, kiekvienas žingsnis, kiekvienas žodis... Aš nesustosiu.

Komentarų nėra: