After the rain

Ši daina (Cinema Bizarre - After the rain) buvo įkvėpta filmo Edvardas Žirkliarankis, kurį režisavo Timas Burtonas. Kasdien vis labiau žaviuosi jo talentu ir darbais. Galbūt tokie idealai padeda pačiai siekti kažko daugiau, svajoti apie ką nors daugiau, įkvepia, skatina kurti. Man patinka surasti įkvėpimo šaltinius, tarkim, Cinema Bizarre muziką arba Timo Burtono filmus, Johnny Depp'o vaidybą, geras knygas. Sumaniau šį pranešimą sujungti su dviem mano mėgstamais kūrėjais - Timu Burtonu ir Cinema Bizarre, kadangi Strify susižavėjimas Burtonu prasiveržia beveik kiekvienoje Cinema Bizarre dainoje. Taigi, truputis apie mano mėgstamus Timo Burtono filmus.

"The Nightmare Before Christmas" ("Košmaras prieš Kalėdas")

Šis filmas buvo sukurtas 1993 metais, taigi, dar man negimus. Bet jis genialus! Manau, tai geriausias Burtono mėgstamos tamsos ir animacinių filmų žanro bruožų junginys. Mane šis filmas sužavėjo savo siužetu, veikėjais ir pačiu pastatimu - net nežinau, kaip jį apibūdinti. Filme "vaidino" rankų darbo herojai, ne kompiuteriu kurti ar piešti veikėjai. Ir jie visi buvo Timo Burtono fantazijos vaisius - visi išskirtiniai ir įdomūs. Žinoma, niekas negali ir negalės pralenkti Jack'o Skellington'o, to nuostabaus "moliūgų karaliaus", kuris karaliavo visame filme kaip pagrindinis personažas ir kuriam balsą dainose paskolino daugumos Burtono filmų kompozitorius Danny Elfmanas (jo "What's This?" daina, kurią filme dainuoja Jackas, buvo nuostabi). Galėčiau apie šį filmą šnekėti labai ilgai. Tai - vienas Burtono šedevrų. O Jack Skellington, mano nuomone, yra geriausias Timo Burtono sukurtas veikėjas. Taigi, neužsivedant per daug ir neprirašant trijų įrašų vien apie "Košmarą prieš Kalėdas", dar pasakysiu, kad man šis filmas visada primins "senas geras dienas" mokykloje, kai per neįdomias rusų pamokas su Silva piešėm Jacką Skellingtoną su moliūgu ir šnekėjom apie Burtono piešimo stilių. "Košmare prieš Kalėdas" telpa geriausi mano prisiminimai, puikūs veikėjai, siužetas, pastatymas ir Danny Elfmano kūriniai. Didžiulė pagarba ir padėka Timui Burtonui už šį filmą.

"Edward Scissorhands" ("Edvardas Žirkliarankis")

Šis filmas už mane senesnis 5 metais (pastatytas 1990-aisiais). Kai pirmą kartą jį žiūrėjau, pabaigoje verkiau ir negalėjau sustoti verkus dar gal dešimt minučių po filmo. Edvardas man atrodė nuostabus personažas, bet toks vienišas ir liūdnas. Man buvo jo labai gaila. Johnny Deppas šiame filme atsiskleidė iš pačios geriausios pusės ir tobulai atliko Edvardo vaidmenį. Mane gąsdino filme rodoma paprasto miestelio idilė - žydras dangus be jokio debesėlio, lygios vejos, spalvoti namai ir drabužiai, keistos kaimynės ir dar velniai žino kas man kėlė šiurpą. O Edvardo meilės istorija sujaudino iki širdies gelmių. Šis filmas man buvo labai graudus ir išspaudė ne vieną ašarą, todėl drąsiai sakau, kad tai dar vienas Timo Burtono žedevras. O Johnny Deppas ir Winona Ryder (nuostabi aktorė, dievinu jos vaidybą) padarė filmą dar geresnį, puikiai suvaidindami pagrindinius veikėjus.

"Planet of the Apes" ("Beždžonių planeta")

Šiame filme man labai patiko Helenos Bonham Carter personažas. Esu tikra, nebuvo lengva suvaidinti beždžionę, bet ši aktorė tikrai atliko puikų darbą. O siužetas čia buvo man netikėtas ir tikrai įdomus. Kai šis filmas prasidėjo, net nežinojau, ko tikėtis - pavadinimas atrodė keistas ir įdomus, kaip ir dera Burtonui. Ir filmas manęs visiškai nenuvylė. Istorija čia keista - beždžionės valdo planetą, žmonės yra jų vergai. Kol pripratau prie visų tų beždžionių veidų, prireikė laiko, bet Helenos vaidyba leidžia labai įsijausti į filmą, patikėti tuo, ką matai ekrane. Ir netrukus jau vos nenualpsti iš jaudulio, laukimo ir galvojimo, ar pavyks pagrindiniams veikėjams išsigelbėti, ar pavyks grįžti namo. Pabaiga buvo labai netikėta - prisipažinsiu, nesupratau jos. Bet filmas vien už drąsą, už visiškai naują, įdomų požiūrį vertas dešimties balų.

"Charlie and the Chocolate Factory" ("Čarlis ir Šokolado fabrikas")

Cha, galvoje taip ir skamba Vilio Vonkos daina. Ir Umpos Lumpos šoka šalia šokolado upės. Prisimenu, šis filmas buvo pirmasis, kurį atsisiunčiau per Zmulę ir su dideliu malonumu pasižiūrėjau vos jam atėjus į mano kompiuterį. Buvau skaičiusi knygą ir jau seniai žavėjausi Timu Burtonu, tad kai gavau šį filmą, laukiau kažko nepaprasto. Ir sulaukiau. Johnny kaip Vilis Vonka atrodė fantastiškai, vos buvo galima jį atpažinti, o jo intonacijos ir pačios pasakytos frazės skambėjo puikiai - genialiai derėjo prie filmo nuotaikos. O nuotaika buvo šiek tiek mistiška, pilna fantazijos ir tiesiog to jausmo, kad kažkas nepaprasto tuoj turi atsitikti. Aktoriai, ypač vaikai, padarė puikų darbą, filmas buvo kupinas ir humoro, ir rimtesnių situacijų. Sakyčiau, tai idealus filmas visai šeimai. Timas Burtonas visada geriausiai pasirodo dirbdamas prie įdomių, fantazijos kupinų projektų, tokių kaip "Čarlis ir Šokolado fabrikas".

"Corpse Bride" ("Mirusi nuotaka")

Šis filmas - viena nuostabiausių mano matytų meilės istorijų. Visada atsimenu Burtono žodžius, kad šiame filme Mirusiųjų pasaulis atrodė daug gyvesnis nei Gyvųjų, ir tai verčia susimąstyti apie savo gyvenimą. Man labai patiko tos tamsios filmo spalvos, išblyškę veikėjai - tai buvo taip artima ir pažįstama, taip tiko Burtonui, jo kūrybai. Negaliu nepasakyti, kad Mirusiosios nuotaikos suknelė buvo pribloškianti. Nežinojau, kuo man ji taip patiko, bet atrodė išties fantastiškai. Šiame, dar viename Burtono filme vaikams, vėl "vaidino" rankų darbo veikėjai. Būtent Timas Burtonas ir parodė man tokius animacinius filmus. Ir tai daug geriau nei kompiuteriu kurti herojai - rankų darbo veikėjai atrodo daug gyvesni, realesni, tai leidžia geriau įsijausti į filmą. Graži Viktoro ir Viktorijos meilės istorija man priminė Philipos Gregory knygas, kai tekama buvo ne iš meilės, o iš pareigos šeimai. Bet šiame filme viskas baigėsi laimingai. Dar vienas nuostabus Timo Burtono kūrinys.

"Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street" ("Svynis Todas: demoniškasis Flyto gatvės kirpėjas")

Paprastai nesu siaubo filmų gerbėja, bet, kiek prisimenu, tą dieną buvau visiškai be nuotaikos ir nusipirkau šį filmą. Žavėjausi Burtonu, bet nesižavėjau siaubo filmais. O šis, pasirodo, buvo ne tik siaubo filmas. Svynis Todas buvo labai rimta psichologinė drama su trupučiu kraujo ir nuostabiu Johnny Deppo dainavimu. Nes šis filmas yra miuziklas. Ir Deppas dainuoja kaip roko žvaigždė beveik kiekvienoje scenoje.
Mane čia sužavėjo viskas - dainos, vaidyba, tamsa, vietos, Jamie Campbell Bower, siužetas, kuris buvo labai stiprus psichologine prasme. Johnny Depp'as labai gerai įkūnijo Svynį, Helena puikiai suvaidino (ir dainavo) Ponią Lovet, pasirodė net Sacha Baron Cohen. Tamsus, stiprus siaubo filmas su plačia erdve pamatyti visas Svynio savybes, visus baisius įvykius, kurie jį padarė tokį. Sakoma, kad šis filmas, prasidėjęs nuo Stephen'o Sondheim'o miuziklo, yra pastatytas pagal realią istoriją.

Ir paskutinis, naujausias Timo Burtono darbas...

"Alice in Wonderland" ("Alisa Stebuklų šalyje")

Jau nuo vaikystės myliu animacinį filmą apie Alisą ir beveik mintinai žinau visus jos nuotykius Stebuklų šalyje, o kai sužinojau, kad filmą 2010 metais stato Timas Burtonas, beprotiškai apsidžiaugiau. Būtent šis fantazijos kupinas žmogus labai tiko kurti Alisą Stebuklų šalyje. Jis taip gerai padirbėjo prie vaizdų, kad kino salėje sėdėjau ir akių atplėšti negalėjau. Miškai, kalvos, pilys, keliai, mūšio laukai. Fantastika. Na, apie aktorius ir kalbėti daug ko nėra. Johnny, Helena - "etatiniai" Timo Burtono aktoriai, kaip ir seniau, atliko tikrai nuostabų darbą. Šis filmas daug žmonių supažindino su Mia Wasikowska, kuri suvaidino Alisą ir, manau, pavergė daugelio širdys. Ji labai tiko Alisos vaidmeniui, būtent tokią aš ir įsivaizdavau Alisą Burtono filme. Siužetą Timas Burtonas truputį pakeitė, paėmė kelis epizodus iš Veidrodžio karalystės, taip pat kelis personažus ir vietoves. Šis filmas - apie augimą, apie suvokimą, ką nori daryti gyvenime, apie pasirinkimą ir savo kelią. Taip pat jis apie nuostabią vietą, Stebuklų šalį, kur katinai kalba ir šypsosi, kur gyvena Pamišęs Skrybėlius (ach, Johnny... <3), kur kortos virsta kariais ir valdo Baltoji ir Raudonoji karalienės. Fantastiški vaizdai, nuostabūs kostiumai, puikūs aktoriai, geras siužetas.

Baigdama dėkoju Timui Burtonui už visus šiuos filmus, padariusius man didelę įtaką ir mano su malonumu žiūrėtus. Ir ačiū Jums, jeigu užteko kantrybės visą tai perskaityti. Jeigu susidomėjote Timu Burtonu, galite užsukti čia ir plačiau susipažinti su šio kūrėjo darbais -
http://www.timburton.com/


Iki greito, rytoj čia atlėks paskutinis mano pranešimas prieš išskrendant į Berlyną.

Su meile,

Donata