debiutai

Penktadienį norėjau parašyti, kad kai esi namie tuo metu, kai ten būti neturėtum, tai reiškia, jog atleidai fantazijos vadžias arba prasidėjo vasara. Penktadienį grįžau namo vienuoliktą valandą ryto ir vis dar netikėjau, kad jau viskas. Vasara. Mokslų pabaiga. Mokslo metų pabaiga. Atsisveikinimas su Užupiu. Viskas. Tai taip keista, kad dar ir dabar to nesuvokiu. Bet nenoriu galvoti apie liūdnas pabaigas.
Šiandien buvo poezijos pavasaryje, renginyje "Debiutai". Miesto bibliotekos salę jau imu pažinti kaip savo penkis pirštus - ketvirtadienį ten atsiėmėme apdovanojimus, šiandien ten skaičiau eilėraščius. Antri metai iš eilės man pavyksta patekti į poezijos skaitymus, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Šiemet eiles skaitė vien jaunimas, todėl buvo dar įdomiau. Man nepaprastai patiko Vainiaus Bako eilėraščiai, būtinai perskaitysiu jo knygą "Pretekstai". Ukmergėje iš ties yra daug nepaprastai kūrybingų ir gabių, talentingų jaunų žmonių. Gaila, kad iš Užupio daugiau skaitovų neatėjo, bet nesuku dėl to galvos. Tokie žmonės kaip V. Bakas yra įrodymai, kad galima prasimušti, galima drąsiai siekti norimo tikslo. Gal nesu tipinė poetė, gal mano eilėraščiai nėra aukšto lygio, o gal išvis nemoku jų rašyti, bet bandysiu, bandysiu ir bandysiu. Šiandien debiutavau, ir šypsausi. Kad ir kas ką sakytų, aš savimi didžiuojuosi.
Po renginio su Egle pasivaikščiojome mieste. Šį savaitgalį Ukmergėje vyksta miesto šventė, visi žmones okupavę miesto centrą, ten skamba muzika, kvepia cukraus vata ir šašlykais, vaikšto jaunimas, gaisrininkai iš žarnos purškia vandenį ant tų, kuriems pasidaro per karšta ir stovi daugybė kioskelių su pigiais (nors kartais ir nelabai) papuošalais, saldumynais, žaislais ir kitais niekučiais. Daugumai smagus renginys, bet aš gana greitai grįžau namo.
Taigi, apibendrinant... Rytoj knygyne paieškosiu "Pretekstų".