kitaip

Štai jau ir antradienis. Štai jau antroji atostogų diena. Gera būti namie. Iš tiesų, kartais labai išvargina tas judėjimas, bėgimas, skubėjimas visur. Gera tiesiog atsikelti ryte, įsijungti kompiuterį, išsivirti kavos, rašyti ir kaip kokiai pamišėlei skaityti Šekspyro sonetus, nors, esu beveik tikra, kad niekas iš mano bendraamžių to nedaro. Bet aš dievinu Šekspyrą. Vien Romeo ir Džiuljeta yra toks nuostabus ir romantiškas kūrinys, kad galėčiau jį skaityti ir skaityti. O jo sonetai taip pat pilni emocijų. Jie kupini ir meilės, ir kančios, ir pamąstymų apie gyvenimą, mirtį, apie tai, ką mes po savęs paliekame, apie jausmus, kurie nemiršta, nes išlieka juodų raidžių pavidalu baltuose lapuose. Tai...gražu. Tiesiog gražu.
Vakar ryte įsijungus kompiuterį, aš vėl likau nepatenkinta jau pradėta rašyti istoriją. Neįtinku sau. Niekaip. Nežinau, man tos rašliavos tai per sausos, tai perkrautos, tai per daug vaikiškos, tai visai netinkamos paaugliams, tai išvis velniai žino kokios. Vakar sukūriau naują dokumentą. Visada juos kurdama nežinau kaip pavadinti, nes mano istorija dar neturi pavadinimo. Pavadinau tiesiog Kitaip. Tikėjausi, kad tai mane ir paskatins rašyti kitaip. Taip, kad įtikčiau sau. Rašau. Skaitydama kompiuterį pirmą skyrių nepastebėjau nieko blogo. Paskui atspausdinau, radau kalną gramatikos ir loginių klaidų, nusprendžiau, kad skyrius per trumpas, ir rytoj imsiuos jį taisyti. Toliau seks antrasis skyrius, ir, tikiuosi, judėsiu į priekį. Su jūros vėju ir miško nimfomis, apie kurias nieko neišmanau, bet rašau. Ir su atsitiktine pilimi. Svarbu, paslaptinga ir gražia.
Gerų atostogų visiems :)*