Vakar, beieškodama sportinių šokių muzikos, atradau seną ir man labai gerai pažįstamą dainą "De Hombre A Mujer". Tai čia čia čia muzika, pagal kurią šokau ne vieno sportinių šokių konkurso metu. Ta daina man sukėlė daugybę prisiminimų, ir esu tikra, kad ji skambės mano ausinėse visą šį ilgą savaitgalį.Gražu, už lango sninga. Kartais pasvarstau, kad jeigu ne žiema, visas tas sniego grožis ir trapumas, pusnys ir varvekliai, negalėčiau rašyti. Juk tiek įkvėpimo man duota aplinka, žmones, gamta, šiais metais - ir žiema. Netgi mokykla šiemet įkvepia kurti istorijas, nes artėja gimnazija, ir visi sujudę, galvose tik vienas klausimas - į kurią gimnaziją eisi? Artėja tiek daug permainų ir pasikeitimų, kad net nežinia, ar galiu tai taip ramiai aprašyti. Gal tai ir turi likti dalimi mano gyvenimo, o ne sutilpti į istorijas. Įkvėpimas, visomis formomis ir visomis spalvomis, iš visur ir visada pasiekiantis - štai kas yra magija, štai kuo galiu džiaugtis. Tik kartais reikia atskirti tai, ką gali "apdoroti" ir užrašyti, o kas turi likti dalimi gyvenimo - skaitytojui nežinoma paslaptimi.
Tiesa, nuolat prisimenu vieną klausimą, draugės užduotą per vakarėlį - "Jeigu galėtum pasirinkti, kas būtum - šokėja ar rašytoja?". Ką aš atsakiau? Šokėja. Ar gali būti, kad vis dar labiau už rašymą myliu šokius, nors praėjo jau beveik treji metai?
2 komentarai:
O aš manau, kad turi per daug didelį talentą rašyti, kad iškeistum jį į šokius.
Ačiū. Nuoširdžiai - tai vieni gražiausių mano girdėtų žodžių. Bet šokiai man tiek daug reiškia... Nė nežinau, ar širdyje gali užtekti vienos dviems tokiems svarbiems, reikšmingiems, stipriai įtakojusiems mano gyvenimą dalykams.
Rašyti komentarą