ketvirtadienis, rugpjūčio 13, 2009
Tai, ko nenorom pasiilgsti
Keista - rodos, kažkada labai pykau, maniau, kad viskas baigta. O dabar pasiilgstu. Pasiilgstu savo bepročių draugių, su kuriomis pykausi šimtą ir vieną kartą.
Keturios ir tokios skirtingos, bet vis dėl to buvom draugės. Nesvarbu, kad ir kas nutiko, aš jūsų visų labai nuoširdžiai pasiilgau. Labai.
Ir Eglės, ir Žygos, ir Silvos, nors su ja bendrauju - vis vien. Daug visko man nutiko per šią vasarą, keliavau, susitikau su nemažai žmonių, bet vis tiek labai jų pasiilgau. Ir baisu pagalvoti, kad net prasidės mokslo metams, mes ir toliau būsim susipykę. Tai bus...labai keista.
Nors susipykimo priežastis atrodo kvaila, po ja daug giliau slypi visą laiką slėpti priekaištai kitoms iš mūsų.
Gerai, aš nenoriu daugiau apie tai kalbėti. Aš jų labai pasiilgau.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Jeigu pasiilgai, reiškia, esi tikra draugė, kuri amžiams neužriečia nosies :)
Dėkui... ;* Bet, deja, tai nieko nekeičia. O gaila.
Rašyti komentarą