Šiandien kalbėjau su mama ir tas pokalbis man labai nepatiko. Šiaip su mama sutariu gerai, mes apie viską kalbam. Šiandien tiesiog užsiminiau, kad neseniai mačiau kelias klasiokes vaikštant, o ji man pasakė seną savo mylimą frazę - "Gaila, kad neturi tikros draugės". Vėl rėžiau, kad tai netiesa. Pasakiau, kad vieną kartą bandžiau bendrauti ne su pora man patinkančių draugių, bet su visa klasės dauguma. Žinot kas iš to išėjo? Ogi didelis galvos skausmas ir klausimas "Ką aš čia darau?!". Tiesiog man geriau turėti vieną ar dvi drauges, kurios tegul ir neatsiliepia kas kart, kai joms skambinu, kurios tegul ne visada būna šalia, kurios tegul per vasarą su tavim susitinka du kartus. Bet taip geriau, nei bendrauti su žmonėmis, prie kurių jautiesi kaip iš kitos planetos ir galvoji, ką tarp jų veiki.
Išsigandau pamanius, kad mama liūdi, jog esu tokia. Kad nesu kaip visos, kad nebendrauju su visomis klasiokėmis. Jaučiu, kad ji tikrai nori iš manęs stereotipinės paprastos merginos. Man buvo skaudu pagalvojus, kad jai manęs reikia kitokios.
Bet dėl to šis pranešimas ir vadinas Užkrečiamas optimizmas. Nes ieškodama pagalbos, kaip visad, atsidariau Simos bloogą. Ir mano akis užkliudė viena frazė: "Jūs šaipotės iš manęs, nes aš esu kitokia, o aš juokiuosi iš jūsų - nes jūs visi vienodi" Pagalvojau, kad iš tiesų esu unikali. Net jeigu žinau, kad negaliu pilnai pasitikėti mama, kuria seniau beatodairiškai pasitikėjau, aš netekinu keistis. Esu tokia, kokia esu, gal kada nors ji tai supras, gal supras, kaip mane žeidžia jos kas kart kartojama frazę, kad aš neturiu tikros draugės. Man draugystė - daugiau nei susitikimai vasarą kas dieną, ko, rodos, nori mama. Man tai daug daugiau. Kad ir kaip skaudu, Simos užkrečiamas optimizmas man labai padėjo. Aš tikrai niekada nesikeisiu. Net jeigu liksiu visai viena. Nes aš esu aš.
5 komentarai:
Visiškai sutinku su Tavimi. O šiaip, nepyk ant savo mamos. Tu esi jaunesnė, iš tobulsenės kartos, kuri yra kitokia, nei gimė Tavo mam ir ji nespėja visko suprasti ;}.
Džiugu, kad priimi save tokią, kokia esi, ir kad jautiesi kitokia, bet (nepyk) manau, kad dar per anksti sakyti ''Aš niekada nesikeisiu'', nes dar daug gyvenimo Tau prieš akis, dar tikrai gali pasikeisti, kad ir kaip viskas atrodytų dabar...
Laura, aš tikiu, kad jo kada nors mane supras ir šiuo klausimu, kaip supranta visais kitais ;}
Percula, manau, kad jeigu ir keisiuos, tai dėl to, kad pati to norėsiu ;} Žinau, kad dar per anksti taip drastiškai sakyti niekada nesikeisiu, bet tieiog...tiesiog buvo labai daug emocijų. Buvo pikta, kad žmones nepriima manęs tokios, kokia esu...
Tu nesi viena, ir niekada tokia neliksi, žinai. Aš beproto džiaugiuosi, kad suteikiau tau džiaugsmo, džiaugiuosi, kad net nepsakydama tau žodžio, priverčiau nusišypsoti. Labai dėl to džiaugiuosi ir niekada nedrysk keistis, nes esi nuostabus žmogus.
Nesipiktink. Su visa klase bendrauja ir visiems šypsosi tik veidmainiai! Aš mažumėlę suprantu Tavo mamą, man atrodo svarbu turėti tikrą draugę, gal dėl to, kad jos neturiu... Bet akivaizdu, kad Tavo požiūris į draugystę - kiek kitoks. :)
Rašyti komentarą