Jo, kažkokios nesamonės. Ką tik skaičiau Eglės bloogo įrašą.
"...jau dvi dienas beveik nešneku su draugėm. nežinau kas užėjo, bet jaučiu, kad joms aš nereikalinga ir joms geriau trims. kodėl taip manau? per matematiką pas žygą ir doncę į suolą buvo kviečiama tik silva, bet ne čia esmė. esmė, kad jei nebūtų buvę silvos būtumėt kvietę mane. aš atsarginis variantas. ne? tai kodėl donce man paskambino dėl lokės pėdos tik tada kai kitoms jau buvo neleista ir jos pasakė, kad nevažiuos? nu bet ir ne šitam dalyke esmė. sakau esmė tame, kad aš atsarginis variantas. ir tokiu būt nenoriu. tikroj draugystėj atsarginių variantų nėra. jeigu jums yra, tada mes draugystę suvokiam kitaip..."
Su tuo skambinimu buvo grynai atsitiktinumas, kad tau paskutiniai paskambinau, nes Silva jau seniau buvo pasakius, kad nevarys, o Žyga tuo metu buvo pas mane, todėl tikrai nelaikiau tavęs atsarginiu variantu ar dar bala žino kuo, kaip tu manai. Nesuprantu tada, kaip šiandien vėl viskas "grįžo" į vėžias ir vėl kalbėjai? Iš vis, nesuprantu, kas mus darosi, nes mes nieko neišsiaiškinę vėl kaip niekur nieko imam kalbėtis ir tie pykčiai niekur nedingsta, net jei taip ir atrodo.
Ir dar vienas dalykas. Pastebėjau, kad nepastebim, kada kiti tampa tais atsarginiais variantais. Kai visos išsijuosę visas pertraukas šnekėjot tik apie Edvardą (Aleliuja vaikai mano), o aš jaučiaus kaip durnė, vienintelė nesužavėta jo grožio ar ko ten, niekam tas nerūpėjo. Bet kai patys pasijaučiam atsarginiai, tai jau tampa svarbu.
Mano nuomone, paskutiniu metu, o gal jau ir ilgiau, dažniai elgiames savanaudiškai. Labai savanaudiškai. Aš neginu savęs, aš irgi taip elgiuos. Nesakau ir kad man tas patinka, bet... Bet kitaip neišliksi. Nes kitų savanaudiškumas praris tave ir tu vėl liksi kvailele, kuri bando būna gera visiems, nesavadauniška, bet visi jos gerumu pasinaudoja ir ate.
Manau, mums tikrai reikia nuoširdžiai visoms pasikalbėti, kaip jau buvo lyg ir planuota, bet viskas nuplaukė. Jau imu manyti, kad normaliai pasikalbėti mes nemokam.
Gerai, užteks apie tai, gal kiek per stipriai, bet mane ima pyktis, kad draugyste virsta vos ne vergove, kur turi kovoti už išlikimą, kad netaptum atsarginiu variantu. Ne, man taip nepatinka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą