trečiadienis, gegužės 20, 2009

Draugystė - niekada nebus gana minčių apie ją



"Kai atsiranda draugystė, amžiams dingsta vienatvė, žodis dalintis įgyja nauja prasmę. Draugas paliečia sparnus, kurių dar nedrįsai išskleisti ir atverdamas širdį tave papildo."
Draugai... Žmones, kurie visada būna šalia. Tiesa, kartais turim sunkumus įveikti patys, bet mums dažnai reikia pagalbos. O tada galim pasikliauti jais. Ir jie gali kliautis mumis - kai sunku, kai skaudu, kai jautiesi išduotas.
Kai pagalvoji, kiek daug dalykų viena nebūčiau įstengus, kiek daug kartų man padėjo draugai, kiek daug kartų veikėm iš vien. Mano draugės man labai svarbios, tai žmones, kuriais galiu besąlygiškai pasitikėti. Galiu pasakyti joms viską, kas mano širdyje, net jeigu jos to nesupras, jos išklausys. Išsipasakojus visada palengvėja. Niekada neįtiksi visiems, bet tie žmones, kurie "suranda" vienas kitą tarp daug pažįstamų ir kitų etikečių - "draugas", "klasiokas", "tik pažįstamas" - yra laimingi. Ar bent gauną gabalėlį, lašą laimės. Kuo toliau, tuo draugsytė gali stiprėti. Įsitikinau, tam reikia pastangų, reikia laiko, negaliu tapti drauge žmogui, kuriuo nepasitikiu ar su kuriuo negaliu susikalbėti. Nors kalbam ta pačia kalba, dažnai būna taip, kad su kai kuriais žmonėms vis vien nepavyksta susišnekėti. Taip būna, ir čia nėra kažkieno kaltės. Visiems neįtiksi.
Kartais klijuoju žmonėms etiketes jų dar nepažinus - štai šitas "keistuolis", šita "tik pažįstama", o ji "moksliukė". Kam tos etiketes? Kad žinočiau, kas tai per žmogus? Ne, jos tam, kad nereikėtų vargintis ir bandyti iš tiesų pažinti tą žmogų. Todėl stengius mesti šalin visas etiketes ir nusistatymus. Privalom nors minimaliai toleruoti kitus, jų pomėgius, būdą, elgesį. Žinoma, yra poelgių, kuriuos iškart įrašom į "blogųjų" kategorija, čia apie toleranciją kalbos nėra. Bet tolerancija proto ribose yra tikrai geras dalykas. Tarp jos ir savos nuomonės sunku nubrėžti aiškias ribas, bet pažindami save, mes žinome, kada tai mūsų numonė, kuri priklauso tik mums ir mes turim teisę ją išsakyti, o kada tai paprasčiausia tolerancija.
Nuklydau nuo draugystės temos, bet iš tiesų visa tai persipina - tolerancija, nuomonė, draugystė - nes be vieno dažnai nebūna kito.
Gal aš per daug nuklydau į lankas, ir vis dėl to, draugystė - labai brangus dalykas. Kaina jo matuojama ne pinigais, o jausmais. Pažinti žmogų, tapti jo draugu - vienas geriausiu dalykų, kurie nutiko per mano gyvenimą. Brangikim savo draugus.

1 komentaras:

yra rašė...

Turėti draugą yra stebūklinga, o stebūklai, kaip žinia reti.
Puikios mintys.