penktadienis, gruodžio 10, 2010

vieninteliai kas girdi taip toli


A hundred million miles from home,
The only one left in the dark,
Alone with everybody's thoughts,
(talking to me)
My only company the stars...
The stars...

Close your eyes, It's all pretend,
Let them know you're heavensent
and we are love, we are love,
heavensent
You and me, we're not like them,
Search to find - it's in your veins
and we are love, we are love,
heavensent
and we are love, we are love...

Steamy window, hungry eyes
And I just want to see the world.
Help me out just one last time,
(reach out to see)
The only ones who hear this far...
The stars...

Close your eyes, It's all pretend,
Let them know you're heavensent
and we are love, we are love,
heavensent
You and me, we're not like them,
Search to find - it's in your veins
and we are love, we are love,
heavensent
and we are love, we are love...

Close your eyes, It's all pretend,
Let them know you're heavensent
and we are love, we are love,
heavensent
You and me, we're not like them,
Search to find - it's in your veins
and we are love, we are love,
heavensent
and we are love, we are love,
heavensent
and we are love, we are love,
heavensent...

(Cinema Bizarre - Heavensent)

penktadienis, gruodžio 03, 2010

sukapotas poetų penktadienis

pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, sninga, mąstai, kas esi, klausai, kas yra kiti, neatsako, bet žinai, groja muzika, žodžiai neaiškūs, širdį veria, pripranti, pabundi, vėl klausi savęs, vėl niekas neatsako, bet sninga, taip gražu, vieni kalba (per daug), kiti tyli (tik žiūri), kažkas išveda, kažkas lieka, kažką su savimi išsineši, nes jauti, kad verta. verta. verta. verta.

pirmadienis, lapkričio 29, 2010

naktinės šviesos

Prisimenu, kaip dar šiltais vasaros vakarais pirma kartą įsijungiau tuos video. Tas mažas daleles iš mielumo, nuoširdumo ir tokias tikroviškas, tokias artimas. Tada aš vis dar buvau čia ir noras ištrūkti tapo dar stipresnis nei kada nors. Mačiau kelią. Visada fone skambėdavo ta muzika ir aš galvodavau, kaip viskas buvo sukurta. Ar keliaujant? Ar autobuse, lėktuve, oro uoste? O gal bute, pakeliui į koncertą? Ar Tears in Vegas parašyta Las Vegase? Ką jie matė, jautė, būdami ten? Koks jausmas skristi į Ameriką? Ar lengva matyti tas minias ir ką tuo metu turi jausti? Man tie video priminė rakto skylutę, per kurią galėjau pažvelgti į tą tolimai artimą gyvenimą. O kai grojo Heavensent ir jie kilo apžvalgos ratu virš miesto, žvilgsniai sakė tiek daug... Viskas buvo taip tikra. Paprasta ir kartu neįsivaizduojama. Prisimenu tuos ilgus vasaros vakarus, kai žiūrėdavau video vieną po kito, klausydavau tų istorijų, matydavau minias, šviesas, girdėdavau muziką. Keliavau su jais. Prisimenu tuos klausimus ir spėliones. Prisimenu pirmąsias istorijas, pirmuosius įspūdžius ir iki dabar į galvą įstrigusias frazes. "Gerti imbierinę arbatą ir filosofuoti Berlyne." "Mielas ir sūrus." "Kiro ne toks kvailas, kaip atrodo." "Berlynas - vieta, kur aš puikiai tinku, nes pats esu toks - glamour and trashy." Prisimenu pirmus fan fiction'us, kuriuos skaičiau. Įtaką. Savas idėjas, adventinius video, sausainius, kuriuos pati kepiau, šypsenas, juoką, interviu, drabužius, kelią, filmavimą, klipus, kvailystes. Pirmąjį istorijos sakinį. Pirmąją idėją. Šįvakar aš prisimenu.

šeštadienis, lapkričio 27, 2010

kai už lango balta, širdyje...

...tiesiog gera.

Su pirmu beprotiškai gražiu sniegu!