trečiadienis, liepos 21, 2010

kai ašaros akyse pasirodo, ir šypsaisi, nes yra tokių, kurie nepamiršta


Taip, yra daug tokių nuostabių žmonių, ir gera, kad pasaulis pilnas šių angelų, kurie galbūt to nė nežino, bet yra nuostabūs. Užsukau dabar į r-way.lt forumą, kur nebuvau jau šimtą metų, penkiolika minučių žiūrėjau į kompiuterio ekraną ir nedrįsau parašyti pranešimo. Kaip seniai aš ten buvau, kaip viską apleidau... Ir kiek ten žmonių, kurie lankosi, randa laiko, nepamiršta, parašo. Ašaros pasirodė akyse pamačius, kad svajotojos toliau bendrauja, toliau plepa, svajoja, juokiasi, kuria planus. Aš džiaugiuosi. Aš šypsausi pro ašaras. Tos merginos yra angelai. Visada būsiu be galo laiminga, kad turėjau galimybę su jomis susipažinti.
Nežinau, ar parašysiu ką nors, bet viską perskaitysiu. Nekenčiu savęs už tai, kad taip dažnai ir ilgam viską apleidžiu. Nekenčiu savęs už tai, kad paskui jaučiuosi dar bjauriau ir noriu pasakyti kažką, kas mane pateisintų, bet tokių žodžių nėra. Bet aš laiminga už jas. Laiminga, kad yra tokių, kurie neapleidžia, nepamiršta, tiki ir išlieka. Gal aš esu ne tokia, bet jos yra, ir tai įrodymas, kad kai kurie žmones tikrai yra angelai.

Milžiniškas hug'as ir daugybė bučinių Svajotojoms.

3 komentarai:

yra rašė...

tu visada būsi ta, kuri subūrė svajotojus, todėl niekada nepamirštama, visada laukiama ir priėmama. pameni balsavimą, kuris klubas ilgiausiai išsilaikys. daugelis manė, kad beprotės, tačiau likome mes ir street'as. turiu pripažinti, kad mes apmirėme, apmirė forumas. aš buvau jį labai apleidus, tačiau prieš kelias dienas ten užsukau ir pajutau malonumą, norą keisti ir kelti. norėčiau, kad ir tau taip būtų.

kinomanija rašė...

Su manimi - lygiai tas pats. Užsuku, parašau, paendrauju, o tada vėl dvejų savaičių pertrauka ir dėl labai pykstu ant savęs, taip pat kaip tu. Bet... Tai yra Svajotojų klubas. Ir jis visada liks mums labai brangus, visai nesvarbu kasdien ten rašyti vėjus, bile rašyti. Užsuk bent kartais... : ) Be to pritariu Laurai, su kiekvienu jos parašytu žodžiu...

Donata rašė...

Ačiū. Jeigu ne jūsų žodžiai, nebūčiau vėl užsukusi ir parašiusi į klubą. Nebūčiau išdrįsusi. Tiesiog negera ateiti ir imti pasakoti apie savo vasarą lyg niekur nieko, kai nebuvau klube kelis mėnesius. Laura, jaučiu tą norą grįžti. Tikrai jaučiu.