Ką tik perskaičiau naujausią Simos pranešimą apie filmus ir pagalvojau, kad bus keista, jei ir aš imsiu apie juos pasakoti. Bet būtent su šia mintimi prisėdau prie kompiuterio. Vakar vėl buvau kine ir, kadangi buvau kartu su savo mažuoju Arnuku, ėjau žiūrėti naujausio Šreko. Dar viena šrekiados dalis, jau ketvirtoji, ir visai nebloga. Sutinku su tais, kurie mano, kad tesinių jau tikrai per daug, bet Šrekas tikrai tapo populiariu kino personažu ir kūrėjams vis dar sekasi tai išnaudoti ir sukurti gana įdomų siužetą. Na, ir 3D vaizdas buvo puikus. Po Šreko pakankinau visus, priversdama manęs laukti ir išsiprašiusi nuėjau viena pasižiūrėti filmu kraupiai išverstu pavadinimu Ponas ir Ponia Gansteriai (Killers). Na, Ashtono niekada nebūna per daug, ypač šaudančio į visus ir lakstančio greitomis mašinomis. Taigi, turėjau tikrą kino šeštadienį.
Prasidedant šiai vasarai nemaniau, kad vėl taip užsikrėsiu bizarr'ais. Pamenu senas geras dienas, kai Silvos telefone suradau vieną jų dainą ir tai buvo pirmoji Cinema Bizarre daina, kurios klausiausi. Man ji beprotiškai patiko, ir taip beveik prisiklijavau prie Silvos telefono kelioms dienoms, kol pati atsisiunčiau Forever or Never (kokia gi kita daina tai galėjo būti?). Paskui sekė koncerto neišsipildžiusi svajonė, ir po kiek laiko nustojau jų klausytis. Na, dabar mano telefonas vėl pilnas jų dainų, ir tai man primena anuos mokslo metus. Vis dėl to Cinema Bizarre nuostabūs. Per vėlai susigriebiau ir man dėl to labai gaila, bet vistiek - jų muzika liko, ir klausytis jos man yra didžiulis malonumas. Bėga šios vasaros dienos, aš tik kažką rašau (kažką - vis nepavykstantį, neatrandamą, nesukuriamą iki galo dalyką), klausausi Cinema Bizarre, retkarčiais pasižiūriu į Strifio nuotrauką, paskaitau Šekspyrą ir vėl klausausi muzikos. Ir dar mezgu. Taip, užsibrėžiau sau tikslą per šią vasarą nusimegzti šaliką, jeigu spėsiu (tikrai spėsiu!) dar ir gražias prištines be pirštų, kokias man rodė ta maloni pardavėja siūlų parduotuvėje. Na, bent kol kas mane į priekį varo tik muzika. Kol Strifis dainuoja, aš, susisupusi į šiltą pledą, mezgu. Puikios vėsios vasaros dienos.
4 komentarai:
OMG, ir aš pradėjau jų klausyt vasarą. Net nutirpau kai perskaičiau jog ir tu. Smagu : ) Beje, gal kada pavyktų susitikti, noriu iki išvažiavimo grąžinti tau knygą, nes paskui gausis jog visą vasarą ji prabus pas mane ir aš tau jos taip ir negrąžinsiu. Na, parašysiu dar kada ;)
Na, atrodo abi vėl užsikrėtėme Cinema Bizarre. Aš šiandien žiūrėjau jų turo "We all are toyz" video, tai iš tiesų ėmiau labai gailėtis, kad anksčiau buvau juos "kažkur pametus", ir tik dabar vėl pradėjau klausytis. Susitikti tikrai galim kada, nes bent jau aš šiaip ar taip sėdžiu namie ir būtų ne pro šal kur nors išeiti :)
net širdis apmirė, kai pamačiau naujienrašty jo strify nuotrauką. jis nuostabus, tiesa? oi, palauk, juk ne tai norėjau pasakyti, nors tai, ką pasakiau, buvo tiesa. myliu, dievinu ir fantazuoju tik su jais. jie mano religija, mano kvėpavimas. viskas, kas geriausia mano gyvenime, atėjo iš jų. kiekviena akimirka: koncerto, paprastos dienos, jų besiklausant, įsivaizduojant, klausant, rašant, žiūrint į foto ar video - neatsiejama mano dalis. jie - tai aš. <3
Laura, tu net neįsivaizduoji, kaip aš laukiau šitų tavo žodžių <3 Jis tikrai nuostabus. Jie visi nuostabūs, bet jis man nuostabiausias. Ir ta muzika... Ir šiaip... viskas. Geriau nei tu jau negalėčiau parašyti.
Rašyti komentarą