vasara be vėliavos

Šis pranešimas jau 150. Iš tiesų daug visko buvo, daug visko čia aprašiau. Ir štai vėl liko keturios normalios mokslo dienos ir truputis projektų, ir tada, birželio 11-ąją, oficialiai atsisveikinsime su mokykla visai vasarai. Na, dar birželio 14-ąją nueisime pasiimti visų dokumentų ir sutvarkysim paskutinius reikalus, bet tada tai jau tikrai prasidės mūsų vasara. Daug painių skaičių, bet svarbiausias iš jų yra tos keturios likusios dienos. Tik keturios. Šiandien buvo paskutinis pirmadienis, rytoj paskutinis antradienis. Kaip greitai ateina toji išsvajotoji vasara. Ir kaip aš džiaugsiuosi galėdama sėsti į autobusą ir savaitei likti Prancūzijoje. Tai bus tokia palaima, tokia nuostabi realybė, išsipildžiusi gyvenimo svajonė. Na, pasakykit man, argi galima nesidžiaugti šiuo puikiu laiku?
Nors dabar visas truputį beprotiška (kontroliniai, testai, atsiskaitymai, panika dėl pažymių, parašų rinkimas, namų darbai, kurių niekas nenori daryti), bet tai paskutinė savaitė, ir viskas yra taip, kaip ir turi būti. Kitais metais jau nebegrįšiu į šią mokyklą. Kitais metais jau eisiu į gimnaziją. Dabar su jomis irgi toks beprotnamis! Visi ėjo vienur, dabar jau eina kitur, ir kažkodėl visi seka vieni kitiems iš paskos. Viskas keista ir neįprasta. Lauksiu kitų mokslo metų, bet dabar aš laukiu tik vasaros. O gimnazijos bėdos dabar turi pasitraukti ir leisti mums visiems pailsėti. Nes kitaip sėdėsim su 24 n raidėm ir suksim galvas, ką pasakyti tėvams. Ir atsiranda gi tokių žmonių... Gerai, painioju viską ir šneku pro šalį. Užteks apie mokslus.
Ši vasara vėl bus "be vėliavos" - "Sin Bandera". Šios grupės dainos nuostabios, o Te Vi Venir klausau jau antrą vasarą iš eilės ir, manau, niekada nesustosiu.