Šitą grožį aptikau jau seniai, o šiandien netikėtai pamačiau šokių festivalyje Kaunas 2010. Nuostabi suknelė. Šokau penkis metus, bet labai abejoju, kad būčiau mačiusi gražesnę. Taip, tai dar vienas dalykas, kuris didiną šokių ilgesį. Tie nepaprasti drabužiai, tuštybė ir maskaradas, kuris, kad ir kaip to nemėgtume, vis vien patraukia akį.
Neseniai supratau, kad stebuklų ir magijos pasaulį sukurti yra lengva. Daug sunkiau surasti stebuklus realiame pasaulyje. Gal čia ir yra esmė? Kad visas tas stebuklų pasaulis - Narnija, Viduržemis, Šiaurės lokių karalystė - yra šio pasaulio stebuklai, tiesiog surinkti ir sudėti ten, kur reikia, kad parodytų naują vietą, naują magiją, naujus stebuklus. Kai buvau maža, visada mėgau magiją ir burtus, gal iš čia ir mano polinkis prie fantastinių kūrinių. Rašyti fantastinį kūrinį - tai pastebėti mus supančios realybės stebuklus ir juos meistriškai rašikliu sudėlioti į vietas, lyg dekoracijas teatro scenoje, kad žiūrovai išvystų visą bendrą vaizdą, o skaitytojai pasinertų į kitą vietą, nors iš tiesų skaitytų apie tai, ką mato kasdien. Viską supa tie paprasti ir kasdieniški stebuklai. Grožis, gėris, lietus, saulės spinduliai, taip gražiai apšviečiantys medžius miške, šypsenos, juokas ir ašaros, kurios nuplauna sielą, ir mes viską imame matyti dar ryškiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą