...galima ramiai ištiesti kojas, ilsėtis ir laukti Naujųjų Metų. Ir, aišku, džiaugtis atostogomis. Šok su manimi projektas irgi pasibaigė, bet sužadino man dar stipresnius prisiminimus iš tų laikų, kai pati šokau, ir dar didesnį norą grįžti į aikštelę. Tai negerai, nes ten grįžti vis tiek negaliu. Kalbant dar apie projektą, manau, visos finalo poros buvo vertos šokti finale, nes visos buvo išskirtinės, originalios ir šoko puikiai. Labiausiai vėl sirgau už Gytį - paskutiniai jo šokiai man paliko didžiulį įspūdį. Juoda ir balta, ir daug emocijų, bei įdomių variacijų (žingsnių). Dar likau sužavėta L. Mikalausko argentinietišku tango. Ir siužetas, ir technika buvo fantastiški. Šorena su Deividu irgi turėjo savotiškumo, įdomumo, mano nuomone, gal net geriausiai buvo įvaldę visą šokio techniką - ir jie laimėjo. Kaip jau sakiau, visos poros buvo įdomios ir laimėti galėjo bet kuri.Atostogas paskyriau knygoms. Neseniai pabaigiau skaityti Philippos Gregory romaną "Žemiškieji džiaugsmai", dabar skaitau jo tęsinį "Tyroji Žemė". Dar laukia Didieji lūkesčiai ir Erlicko eilės - Mano meilė stikliniais kaliošais. Štai visas mano atostogų bagažas, neskaitant kompo ir bandymų toliau šį bei tą rašynėti.
Paskutiniu metu mažai bendrauju su žmonėmis, su kuriais susipažinau internete. Man tai nepatinka, bet, nors ir atostogos, keistai prie kompo būnu vis mažiau. Tikriausiai reikės pagaliau išsitraukti visų adresus ir pradėti rašyti laiškus. Su Sima nešnekėjau jau gal tris savaites, bet džiaugiuos, kad pagaliau vienai kitą pagavus skaipe, mums vis tiek yra apie ką kalbėtis, mūsų ryšys nenutrūksta. Ir vis dėl to - laikas parašyti kelis laiškus, kad paskui vėl apimtų tas jaudulys, pašto dėžutėje radus keletą vokų, o juose primargintus puslapius, pilnus įvairiausių naujienų. Kad ir kaip bebūtų, internetas nevisada gali pakeisti laiškus ar juolab gyvą bendravimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą