Nepasiduokim

Sveiki visi, sulaukę išsvajoto penktadienio ir poilsio.
Ši savaitė man buvo nelengva, nes nuo pirmadienio mokykloje nebuvo Silvos, o nuo ketvirtadienio ir Ksavos (mano gerosios draugės). Jas abi pagavo gripas, kuris, beje, siaučia visoje mūsų klasėje. Šiandien iš 30 vaikų buvo vos 12. Laukėm, kad paskelbtų epidemiją ar karantiną, bet, atrodo, nieko panašaus nebus. Manau, per šią savaitę padariau ir nemažai atradimų, net ne visai savo noru. Suprantant, kai nėra mokykloje tų žmonių, su kuriais paprastai bendrauti, turi bendrauti su kitais. Taigi, gal netgi geriau pažinau kai kuriuos klasiokus. Gaila, kad vienas žmogus labai pasikeitė, mano nuomone, į blogąją pusę... Nesitikėjau, kad būtent toks buvo tikslas, pasirodo, buvau visiška kvailė. Nesitikėjau tokio pasipūtimo ir tokio "komentaro". Gaila. Nors iš tikrųjų manęs tai per daug nebejaudina. Gal jau pripatau prie akibrokštų, kai manai, kad žmones taip staiga pasikeitė, o pasirodo, jie tokie buvo visada, tik tu nematei.
Skubam palikti praeitį ir žvelgti į ateitį. Man pabodo dėti avatarus, tad šįkart prie pranešimo Erreway nuotrauka iš jų antrojo koncerto Izraelyje. Paskutiniu metu dažnai žiūriu šį koncertą. Jaučiu, man Erreway niekada nepabos :} Džiaugiuosi, kad pažįstu ir daugiau tokių žmonių.
Plius šią savaitę buvo daug darbo su laikraščiu, tai irgi gerokai nuvargino. Vis dėl to, kai kažką darai, kažką kuri, veiki, o ne tik sėdi namie, jautiesi geriau, žinai, kad įdėti kažką į save, į savęs tobulinimą.
Būdama klasėje be draugių pajutau ir tą bendrą spaudimą bei vienybę, tą pasaulį ir pasaulį, kuriame esu aš. Nors kai kas man nepritartų, aš žinau, kad nebūdama tokia kaip visi, nebūdama "populiariųjų" ar kaip čia geriau vadinti, tarpe, vis vien esu klasė dalis. Gal tada, kai tikrai visi išmoksim priimti kitus tokius, kokie jie yra, tai suprasim geriau. Nepasiduokim spaudimui ir išlikim savimi. Ateis laikas, kai tai vertinsim dar labiau negu dabar.