Kelionės, pamokos - kasdieniška pasaka

Dar viena savaitė pralėkė, ir aš pagaliau prisėdau parašyti.
Vakar buvau Kaune. Gera ištrūkti iš Ukmergės, truputi pabūti kitur, o dar Asta su Arnuku atvažiavo (mano pusseserė su vaiku), taigi visi - aš, mano mama, Asta ir Arnukas - pasivaikščiojom po Akropolį, nuėjom į kiną. Žiūrėjom filmą "Aukštyn" (tik nesakykit, kad negirdėjot apie tokį). Animaciniai filmai man patinka, ir tai visai nereiškia, kad esi vaikiška. Tai pasimėgavimas tuo, kad durys į vaikystę tau dar neužsivėrė, o juk ir suaugusieji kartais pasižiūri "LA troškinį" ar "Šreką". Be to, animaciniuose filmuose dažnai būna daugiau gerų minčių nei garsiausiose dramose.
Šiandien didvyriškai sėdau ruošti visų susikaupusių pamokų ir buvo visai smagu, o smagu būna tada, kai viskas gerai pavyksta, ar ne? Taigi, darau išvadą, kad man pavyko :)
Mokykloje jokių naujovių nematyti, viskas po senovei. O po pamokų laukia daug darbo. Vėl užsirašiau į mokyklos laikraštį, mokytoja sakė, kad galėsiu toliau rašyti ir straipsnius į Ukmergės kultūros puslapius internete. Tad dabar dirbu su mokyklos laikraščiu ir laukiu kokio renginio, kurį galėčiau aprašyti. Ir dar + nuotraukos. Mokytoja paršė nuotraukų iš mokyklos gyvenimo. Jau pafotografavau drauges, klasiokes mokykloje, tikiuosi, nuotraukos bus geros ir jų užteks. Gali būti, kad jos keliaus į parodą. Tai būtų nuostabu, bet bijau, kad nesu tokia gera fotografė, kad mano nuotrauos galėtų kabėti parodoje. Na, pamatysim.

Karibų Piratų maratonas ir daug daug kalbų iki ketvirtos nakties

Ir, žinoma, bestseleris "Kaip išgąsdinti žmogų, kol jis neišgąsdino tavęs".
Vakar atėjo Silva ir buvo labai geras vakarėlis - žiūrėjom Karibų Piratus (Depp'as yra fantastiškas, trūksta žodžių) ir daug daug ir ilgai šnekėjom. Kažkaip kalbos niekada nesibaigia, visada yra apie ką kalbėti, o ypač apie ateitį. Mūsų tikrai laukia kažkas nepaprasto, net jeigu ir sunku, esu tikra, mes daug pasieksim. Svajonės juk ir yra pirmieji žingsniai. O svajonių mums netrūksta.
O jeigu ką, visada yra tas bestselerio planas apie išgąsdinimą. Ir kalbėjom iki ketvirtos nakties, kai pagaliau susivokėm, kad būtų gerai nors truputi numigti.
Du didžiuliai sąsiuviniai vis dar po mano lova ir nežinau, ką su jais daryti. Sudeginti gaila, užkąsti irgi. Gal tegul dar paguli ten. Ateis laikas, kai galėsiu juos išmesti. Bet dar ne dabar.
O grįžtant prie Karibų Piratų ir Depp'o, tai jis tikrai unikalus ir nepaprastas aktorius. Sukurti tokį personažą reikia ir talento, ir daug darbo. O jis tai padarė. Tikrai labai žaviuos tokiais žmonėmis.
Ką tik baigiau visą mokyklos laikraščio numerį ir išsiunčiau mokytojai. Darbo buvo daug, bet viską padariau, ir, tikiuosi, gerai. Ir labai laukiu, kol vėl galėsiu rašyti straipsnius internete, nes man tai labai patinka ir be to, skina kelią į priekį. Man buvo didelis laimės pliūpsnis, kai radau savo recenzijos citatą "Domino" teatro puslapyje. Žinau, jeigu daug dirbsiu, galiu nemažai pasiekti.
Taigi, su Silva buvo labai smagu, ir išsikalbėjus apie viską jautiesi puikiai. Vaivorykštės ir kiti dalykai... Dabar viskas gerai. Viskas tikrai yra labai gerai. Ir aš jaučiuosi puikiai.

Už kadro

Štai ir aš. Senokai rašiau, bet iš esmės nelabai ir buvo ką pasakoti. Pradedu įprasti prie mokyklos, namų darbų ir viso kito, kas sugrįžo drauge su rugsėjo pirmąją. Vėl imsiuos darbo mokyklos laikraštyje, toliau kursiu.
Šiandien visą dieną apsiniaukę, lyja. Dievinu tokį orą. Jis man pakelia nuotaiką, o dar lauke po lietaus taip gaiviai kvepia... Nuostabu.
Žiūrėjau Erreway koncertų turą Ispanijoje. Nufilmuota viskas - užkulisiai, interviu pasiruošimai, laidos, patys koncertai, gerbėjų minios. Bet svarbiausia juk patys Cami, Benja ir Felipe. Kamera juos sekė visur, kai jie praeidavo pro minias gerbėjų, kai važiuodavo į viešbutį, kai kalbėdavosi tarpusavyje, kai po koncertų bėgdavo į užkulisius, o paskui išeidavo, ir Cami lėkdavo su vienu batu iš paskos juokdamasi (vienas geriausių epizodų). Iš tiesų man visa tai labai įdomu. Įdomu visas tas pramogų, muzikos, kino pasaulis, įdomiausi jo užkulisiai, nes ten viskas tikra, žvaigždės virsta paprastais žmonėmis, ten jau nebe filmas ar serialas, ten realybė. Visada mėgstu žiūrėti, kaip kuriami filmai, kaip filmuojama, kaip aktoriai ar dainininkai per pertraukas tarp filmavimų tiesiog vaikšto po aikštelę. Tada jie būna visai kitokie nei ekrane, ir tai įdomu pamatyti. Labai tikiuos, kad kada nors tai pamatysiu ne tik TV ar kompiuterio ekrane, bet pati būsiu kur nors ten.
Kas dar naujo...? Tikrai nieko. Namai, mokykla ir panašiai. Kasdienybė. Ir vakarai susisupus į pledą, žiūrint gerą filmą, skaitant knygą ar žiūrint pro langą į gatvę, apšviestą lempų. Bandau ten aptikti kai ką gražaus ir nepaprasto. Tikiuos, rasiu.
Ir tikiuos, kad visi jau apsipratote su mokykla. Susitaikykit, tai ne taip jau blogai. Suerte!! :*