Būtina įsipjauti į odą, kad pajustum gyvenimą - pralaimėjimą,laimėjimą

Kaip man gera. Tiesiog gera, aš laiminga, aš linksma, aš esu visiškai paprasta, ir jaučiuos labai gerai, jaučiuos tokia laiminga, tokia pilna energijos!
Buvau pas daktarę, ir mano akys (ko labai bijojau) nenusilpo! Tai nuostabu. Aš stengiuosi jas dar labiau saugoti, aš... aš jaučiu, kad galiu labai pasistengti ir pagerinti savo regėjimą. Aš galiu kontroliuoti save - būtimą prie kompiuterio, galiu visiškai laisvai rinktis, nejaučiu jokios priklausomybės. Tiesiog jaučiuos tokia laisva!
Ir dar du nuostabūs susitikimai su dviem Aurelijom ;D Mano senosios gerosios šokių draugės, o, kaip buvau jūsų pasiilgusi. Tie susitikimai skausmingai priminė šokius, bet buvo kartu ir tokie malonūs, pilni gerų prisiminimų, gerų emocijų, juoko, įspūdžių, naujienų.
Kas dar? Viskas. Viskas, net ir mažmožiai mane džiugina, įkvepia. Pabaigiau šiandien savo istoriją apie Erreway "Nepavaldūs likimui". Žinau, sugrįšiu su nauja istorija, nors nieko forume nepažadėjau, bet mintyse jau rezgu naujas idėjas. Ši Erreway istorija man labai patiko. Patiko ją rašyti, patiko pačiai sunkis tuose įvykiuose. Patiko nulipdyti taip gerai žinomus personažus iš naujo, surinkti senas jų savybes ir sukurti naujas, sugalvoti ir nubrėžti jų likimo linijas, išvedžioti jas po Argentiną ir visą Lotynų Ameriką. Gyvenau kartu su Erreway, gilinausi į Mią, Marizzą, Pablą, Manuelį, kūriau jų nuotykius ir kai pagalvoti, kad pradėjau rašyti nežinodama, kas dėsis kitame skyriuje... Mane visada labai skatina komentarai apie istorijas, ir dabar išgirdau tiek gražių žodžių. Ačiū. Ačiū visiems, kas skaitė, skatino ir komentavo. Kiekvienas jūsų esate dalis šios istorijos.
Žinot, manau, šiąnakt nemiegosiu. Skaitysiu "Šokoladą".
Gyvenimas nuostabus, net jeigu kartais atrodo kitaip. Juk ir poezija kartais gimsta ir kančios.
Todėl tikrai būtina įsipjauti odą, susižeisti, jausti skausmą širdyje, kad pajustum, jog gyveni, kad galėtum pralaimėti ar laimėti.

Su meile,

Donata