Šablonas vėl naujas.
Tiesiog anas buvo gražus, bet... Nežinau. Nesusigyvenom su juo. O laivai man patinka. Jie man primena laisvę.
Lietus, pliaupantis už lango, man irgi patinka. Lauke gaivu, nors dangus apsiniaukęs, bet man kažkodėl gera, pamilau tokį orą. Galėčiau valandų valandas vaikščioti per lietų. Vakarais, kai gatvėse užsidega lempos, sėdžiu prie lango ir klausausi lietaus muzikos. Lašai barbena į langą. Man gera. Gera, nes ilgai šviesu, gera, nes lyga, gera, nes galiu valandų valandas vaikščioti gatvėmis per lietų, galiu namuose užsidegti žvakes, skaityti geras knygas ir vakare kalbėtis su draugėmis internetu. Gera, nes pasaulis nebe taip skuba, leido man pailsėti ir apsipūsti.
Gintare, tu teisi, iš tiesų nebereikia man kurti versijų, reikia tiesiog paklausti. Kartais geriau žiauri teisybė, jei ji iš tiesų tokia, o ne šimtai netikrų sugalvotų versijų. Dėkui Tau :*
Klausausi dabar Bryano Adamso. Iš tiesų tai klausausi jo įrašytų filmo Simarono žirgas takelių, bet tai vienos geriausių mano girdėtų dainų. Jose jaučiasi laisvė, jaučiasi ir prisirišimas, ir meilė. Man patinka jų klausytis.
Dainos, lietus, laivai... Šį vakarą viskas man primena laisvę.
4 komentarai:
neturi laisvės? kas ją varžo? : D
Kas gali varžyti laisvę jei ne tėvai, Sandra? : D
Sandra, aš nesakiau, kad man ją kažkas varžo ar kad jos neturiu ;]
Lietus ir man be galo patinka :)
Rašyti komentarą