Vakar buvo nepamirštamas vakras :}*
Ačiū dviems su manim buvusiems žmonėms už tai. O trečiam žmogui, kurio nebuvo vakarėlyje, bet jis dabar garantuotai tai skaito, noriu pasakyti, kad niekada nenorėjau to žmogaus įžeisti ir atskirti nuo mūsų. Tiesiog viskas, kas nutiko iki šiol, yra beveik istorija, todėl negali prasidėti iš naujo. Tiesiog per daug poasakyti piktų žodžių, per daug ašarų pralieta, per daug jausmų buvo slėpta viduje. Ir dabar vėl viskas sugrąžinti...? Žodžius, veiksmus, piktus žvilgsnius ir tylų priekaištą...? Gal sunku, gal ilgesys ir kankina, bet vėl viską grąžinusios pradėsime kažką, kas suteiks daug skausmo. Vėl. Vėl kentėti aš nenoriu. Nenori niekas. Tad neverta vėl pradėti iš naujo. Gal mes ir pasikeitėm, bet ne tiek, kad galėtume blogį pavertsi gėriu, o piktų žodžių neištarti. O pradėjus viską iš naujo, bet pykčių mes neišsiversime. Gerai pasakė vienas žmogus - "Baigiam viską, arba Doncę teks plėšt pusiau". Bet aš ne daiktas. Ir neleisiu savęs plėšyti. Vis dėl to esu žmogus, myliu savo draugus, bet myliu ir save, todėl stengiuosi rinktis tai, kas suteiktų mažiau skausmo.
Atsiprašau, jei tave įžeičiau, jei įskaudinau, bet dariau tai tik dėl to, kad norėjau tau aiškiai pasakyti, kad viskas vėl neprasidės iš naujo.
Kaip sakė Žyga - "Niekada nebebus taip, kaip buvo."
Turbūt dabar manai, kad aš čia vėl įkišu kitus. O aš? Aš tik noriu laisvės ir ramybės. Daug kentėjau per tuos visus įvykius, patikėk, ne tau vienai buvo skaudu. Bet dabar viskas baigta, ir daugiau kentėti aš nenoriu.
Tai tiek...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą