Pakraupau pamačiusi, kas darosi Lietuvoje - streikai, mitingai prie seimo, išdaušti langai, sužeisti žmones, policiją, ginanti patys nežino ką ir vagys šalies valdžioje.
Vakar žiūrėti video iš mitingo prie seimo man įvarė siaubą. Aš suprantu, kad žmones kenčia, kad valdžia žlugdo gyvenimą, pinigų nėra - viskas blogai. Bet ar geriausias būdas tam išreikšti - mitingai ir streikai? Langų daužymas? O ar žmones reikia raminti ašarinėmis dujomis, šaudyti į juos?
Aš išsigandau. Tiesiog Lietuva ritasi žemyn tokiu greičiu, kad nežinia ar dar spėsim iššokti iš šito skęstančio laivo...
Šiandien buvau Kaune. Žiūrėjau filmą "Nuotakų karai", nusipirkau gražius žieminius batus, kitaip saknat, šiek tiek ištrūkau iš Ukmergės ir pabėgau nuo monotoniškų dienų.
Bet sėdint Akropolį restorane ir žiūrint į už stiklo, sienoje įstatytame akvariume plaukiaujančias žuvytes, supratau, kaip viskas yra žiauru. Žmones jas pagauna ir įkiša ten vien savo malonumui. Ir tik todėl, kad žuvys ne taip mes - jos negali pasakyti ne, negali priešintis. Man buvo gaila. Tiesiog gaila pasaulio neteisybės. Juk jei už mus didesni padarai mus uždarytų kokiame akvariume, ką jaustume? Tai tas pats, kaip kalėjimas. Fui. Nekenčiu tokios neteisybės. Supratau, kaip svarbu jai priešintis, kad ir kas benutiktų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą