Aukščiau

Sveiki :}*
Ilgai nerašiau... Tiesiog nebuvo minčių, o gal aš net ir nenorėjau jų išlieti čia, nežinau pati kodėl.
Kartais man atrodo, kad su manim kažkas negerai, nes jau antra kartą pakliūnu į tokią situaciją. Gal man padės savaitgalis, poezija ir Silvos atėjimas į mokyklą pirmadienį...?
"Gyvenimo ramstis". Ar tikrai šie žodžiai reiškia tokį gerumą ir meilę tau, kaip atrodo, kai tau juos pasako draugas? O gal tai našta? Gyvenimo ramstis visiems būsi tol, kol nieko nebeliks iš tavęs... O ar tada tavęs kam nors reikės?
Trumpai sakant, draugystė - nuostabus dalykas, bet ir gana sudėtingas, lyg kokia fizikos forumlė - ji galbūt gali išgelti žmonėms gyvybes, išgyditi nuo baisių ligų, bet ją sunku išmokti ir vėliau nepamiršti.

***

Ar gali pakilti aukščiau už mintis?
Aukščiau už patį gyvenimą?
Už orą ir saulę?
Ar gali pakilti taip aukštai, kad pamirštum ir apačioje paliktum viską?
O svarbiausią - ar gali pabėgti nuo savęs pačio?
Ne.
Negalima nuolat bėgti. Vieną kartą reikia padaryti tam galą ir stoti prieš visas bėdas, prieš viską, tam, kad liktum ir gyventum, tam, kad būtum savimi.