blasphemy

Hallo, pasauli. Šimtas metų (Egle, jei skaitai, tuoj pat pamiršk šią frazę, atsitiktinai čia panaudotą). Pagaliau vėl pirštu galiukais galiu prisiliesti prie blogo ir prie tų savo minčių potvynių, kurie vėl grįžta čia. 23.19 užsiregistruoju oficialų grįžimą į blogą po ilgos tylos laikotarpio.

Laikas pradėjo bėgti keistai greitai. Net išsigandau, kai išgirdau, kad vasara - tik už dešimties savaičių. O neseniai maniau, kad dar laukia visi ilgi sunkūs mokslo metai. Kažkaip viskas, kas turėjo būti iš tiesų sunku, įsibėgėjo, atrodo, kad viskas netgu gali būti pakankamai gerai. Mano nuotaika labai keista.

Šiandien buvau mišiose. Gal ir keista tema bloginimui, bet, nors niekada nesijaučiau per daug religinga, o galbūt nesugebėjau įsigilinti į religijos prasmę, pajutau keistą ramybę. Gal taip mane paveikė pamokslas, o gal tiesiog tai, kad šeštadienį, užuot gėrus kavą ir visą rytą dūkus su Arnuku ar rašius, ar žiūrėjus filmus, ar tiesiog leidus laiką tuščiai, sėdėjau toje milžiniškoje, didybę ir pagarbumą keliančioje patalpoje kartu su savo giminėmis, tiksliau, beveik su visa gimine. Tai buvo keistas vienybės jausmas. Niekada neturėjau per daug gero bendravimo su giminaičiais, neskaitant keleto žmonių, o šiandien, kai vienas žmogus mane apkabino, kalbėjo su manim apie knygas, vieną netgi atvežė specialiai man ir tiesiog parodė, kad nesu laikoma tik dar vienu mažu vaiku, tai buvo nauja, keista, neįprasta, savotiškai miela. Galbūt dar kartą pastebėjau, kad tarp tų žmonių, kuriuos mintyse sulygindavau ir tiesiog uždėdavau jiems visiems tą pačią etiketę "giminės", atsirado kažkas naujo. Pastebėjau kažką keisto ir neįprasto ir man tai patiko. Pajutau, lyg su tuo žmogumi mane sietų nematoma, kitiems nežinoma paslaptis - mes turim kažką savo, kažką savito, neprieinamo kitiems. Ne kažką reto, brangaus ar neįprasto, bet paprasčiausią pomėgį, kitiems neįdomų ar nevertingą, o mums labai brangų.

Muzika tyla, sninga, išgėriau paskutinį arbatos puodelį prieš eidama miegoti. Tik mažas patarimas, prieš pasakant labanakt - kartais reikia atidžiau pasižiūrėti, kas slypi po taip lengvai žmonėms klijuojamomis etiketėmis. Gal liksite maloniai nustebinti. O aš bėgu. Labanakt.

P.S. Iš blasphemy šis įrašas virto į Out of Love, bet jau ji dabar skamba ir po kelių sekundžių baigsis. Skleidžiam bizarriškumą.