vakarinės mintys

Štai taip - sėdžiu, klasausi Sin Bandera, prisimenu piratus (Te Vi Venir, kokia nuostabi daina) ir laukiu Hauso. Vakaras, nuostabusis vakaras, nes šiandien penktadienis, o tai reiškia, kad turėsiu dvi dienas poilsio. Ir rytoj važiuosiu ieškoti tos nepaprastai gražios suknelės, kurią nusižiūrėjau jau aną savaitgalį. Turguje paprastai prisirankioju tik paprastesnių drabužių, bet ta suknelė buvo sapnas, atbėgęs į realybę. Ir rytoj aš ją tikrai surasiu.
Kas dar naujo...? Slenka laikas ir tiek. Iki vasaros, iki atostogų, iki mokslo metų galo. Ach, geros tos mintys apie šiltas dienas. Nors myliu vasarą ne dėl šilumos. Myliu ją dėl kelionių, naujų įspūdžių, susitikimų su senai matytais mylimais žmonėmis. Ir dėl poilsio, nes tris (na, beveik tris) mėnesius galima tiesiog ilsėtis, svarbiausia - nuo mokyklos. Ne, rimtai, kaip galima nenorėti pailsėti nuo klasiokų, kai jiems dešimt kartų kartoji žodį contain, o jie vis vien nesugeba jo išgirsti? Baisu, tiesiog baisu.
Šis penktadienis turi dar vieną didžiulį pliusą - namo ėjau po penkių pamokų. Visada būna gera, kai mokytoja paleidžia iš pamokos, bet kai paleidžia tik penkis vaikus, ir dar iš paskutinės penktadienio pamokos? :) Silva smagiai piktdžiugavo, kad kiti dabar sėdi klasėje ir mums keliems pavydi. Taip tikrai ir buvo. Penktadienis tikrai nuostabus.
Dar iš vakarinių minčių: vėl atsisiunčiau Romeo y Julieta serijas. Aną kartą, kai žiūrėjau, peržiūrėjau gal 20, dabar ieškau tos vietos, kur baigiau, ir žiūrėsiu toliau. Ta istorija mane visada žavėjo, žavi ir dabar. Be to, negaliu atsispirti dar pasižiūrėti į Elias Vinoles.