Tikrai dažnai manydavau, kad mūsų klasė nėra vieninga ir kad aš niekada nesiveršiu jos labai palaikyti. Bet šį kartą iš tiesų pajutau norą tą padaryti. Klaidų padarome kiekvienas, bet reikia mokėti už jas atleisti. Kada nors. Po metų, dviejų, trijų. Reikia tai padaryti, kad pats galėtum gyventi toliau. Ir kai žmogus to nepadaro, jis jaučia norą kenkti tam, kuris kartą pakenkė jam pačiam. Nepatiko man tai, ką šiandien perskaičiau. Tai gali būti tiesa, gali būti ir ne, bet... aiškiai matau, kad tas žmogus atleisti negali. Ir man gaila. Ir pikta. Žinau, kad elgiuosi ne visai teisingai. Bet kitaip pasielgti negaliu. Jaučiu, kad noriu ir turiu apginti mus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą