Miestas

Šiandien ryte buvau mieste su Silva. Seniai taip paprastai su drauge nesėdėjau kavinėj, negėriau kavos, nevaikščiojau po knygynus ir nesirausiau krūvose knygų, ieškodama gerų leidinių, neėjau namo, aplankant visas parduotuves. Man buvo labai smagu. Negaliu sakyti, kad jaučiuos puikiai, yra dalykų, kurie šiuo metu liūdina, bet man buvo labai gera taip tiesiog pabūti su drauge, pasivaikščioti mieste. Galbūt čia laisvės jausmas, kai Arnukas išvažiavo.
Artėja ruduo, lyja, krenta medžių labai. Man tai taip patinka. Dievinu rudenį. Kiti burba, kad vasarą lyja, o man tai pati puikiausia vasara iš visų.
Antradienį buvau Vilniuje. Dažniausiai į didmiesčius su mama važiuojam apsipirkti, bet šį kart išvažiavom su kitu tikslu - pajusti Vilniaus dvasią. Džiaugiuos, kad mano mama mąsto taip pat, kaip ir aš. Kartą viename įraše skundžiaus, kad ji manęs nesupranta, bet šiuo klausimu mūsų nuomonė ta pati. Taigi, visą dieną vaikščiojome po senamiestį, ėjome Gedinimo prospektu, vėliau užsukom išgerti kavos į Europą, kurioje nebuvau šimtą metų. Vėliau vėl į stotį tuo pačiu keliu. Nuostabu. Vilnius toks laisvas, nevaržomas miestas, ir žmones čia visai kitokie. Tai lyg mano svajonių Niujorkas, tik daug arčiau manęs. Reikės dažniau pakeisti Kauno Akropolį ir kiną į Vilniaus senamiesčio gatves.