paslaptys pasakoje

Dashboard Confessional - The Secret's In The Telling.
Nuostabi daina. O ši nuotrauka parodo, kaip ją suradau. Net jeigu nematėte Narnijos Kronikų, jeigu nieko apie tai nežinote - pasižiūrėkite.
http://www.youtube.com/watch?v=H5FQw0DyxQs

kino filmai ir serialų pliusai muzikos skoniui

Sveiki visi. Šią savaitę vėl sėdžiu namie, nes karantiną mums pratęsė. Atvirai sakant, manau, mums žiauriai pasisekė, kad dar savaitę galėjom pabūti namuose. Ta savaitė jau į pabaigą lekia, bet džiaugiuos pailsėjus, vėl bus laikas grįžti į mokyklą.
Vakar žiūrėjau Timo Burtono Košmarą Prieš Kalėdas. Tas žmogus genijus - jo filmai tokie... net nežinau, kaip pasakyti. Atrodo, nieko labai ypatingo nėra. Nei nepaprastos kompiuterinės grafikos, nei labai gyvai ir tikroviškai nupieštų veikėjų, kaip dabartiniuose filmuose - man šis filmas net priminė senosios animacijos filmukus. Bet jis buvo nuostabus! Pagrindinė mintis ir visos problemos iškeltos pakaitant tiesiai į dešimtuką, o visiškai kitoks pastatymas, kitaip atrodantys veikėjai sudomina. Jei kas nematė, patariu būtinai pasižiūrėti. Absoliučiai, patariu pasižiūrėti ir kitus jo filmus. Pati esu mačius Svynį Todą, Košmarą Prieš Kalėdas, Čarlį ir Šokolado fabriką bei Marsas Atakuoja, o dabar jau už... maždaug už 32 minučių turėtų atsisiųsti ir Mirusi Nuotaka. Ir nekantriai laukiu Alisos Stebuklų Šalyje, šis filmas kine pasirodys jau kitais metais. A, dar viena priežastis, kodėl man patinka Burtono filmai - daugumoje jų vaidina Johnny Deppas. Nepaprastas duetas.
Daugiau apie kino filmus - knaisiojuosi įkvėpimo ir dar kartą su džiaugsmu žiūriu Auksinį Kompasą bei Narnijos Kronikas: Princas Kaspijanas. Tai puikūs fantastiniai filmai, kaip pasakytų kai kurie žmones - tai pasakos. Bet jas sukurti, užrašyti, pastatyti filmą yra sunkus darbas. Nors atrasti visus tuos kitus pasaulius savo vaizduotėje vis tik yra labai įdomu.
Dar viena naujiena - serialai gali pridėti daug pliusų muzikiniam skoniui. Aišku, tai sena gera tiesa - pasižiūri serialą, atsisiunti jo metu skambančių dainų ir klausais, ir džiaugies. Bet retai girdžiu apie senas geras dainas iš serialų, pavyzdžiui, kurtas 1985 metais. Aš vieną tokią aptikau seriale Liežuvautoja ir dabar ji skamba mano galvoje, mano ausinėse, mano mintyse. Tai Lincoln Hawk - Everytime. Nuostabi daina.
Šį savaitgalį, jeigu neišsigąsiu gripo per daug, tikriausiai sėdėsiu Kaune, kino salėje ir žiūrėsiu... ką? Jaunatį? Kalėdų giesmę? Nežinau. Aš pasimetus. Kažkodėl masinis Jaunaties kultas manęs per daug netraukia... Na, laiko nuspręsti dar bus.

Gero savaitgalio ;}*

ko reikia geram savaitgalui?

Visų pirma, tinkamo nusiteikimo. kai išsimiegi, atsikeli ir su puodeliu kavos gali žiūrėti senas įsirašytas serijas, tada savaitgalis turėtų prasidėti gerai. Tiesa, kai vos atsisėdus į fotelį į viršų atvirsta mažas padauža, reikia pasistengti, kad tai tau negadintų nuotaikos. Man šį rytą nesugadino - smagu su Arnuku. Be to, turiu naują namų gyventoją - mažą katinėlį, kuris šį ryt atklydo prie mano namų. Toks pūkų kamuoliukas, labai meilus ir labai mieguistas (kaip ir visi maži kačiukai). Vardą gavo iš manų mėgstamų dalykų kolekcijos - Neitas Piratas Deppas fon Džeimsas. Neblogai skamba, ar ne?
Apsidžiaugiau į paskutinį pranešimą sulaukius komentarų. Ir pagalvojau, kad pati ne visada pasidomiu kitais, bet noriu, kad domėtųsi manim. Todėl po šio pranešimo lysiu į Jūsų, mieli skaitytojai, blogus, ir patyrinėsiu, kaip Jūs gyvenate. Gera, kai prisimena tave, gera pačiai suteikti džiaugsmo kitiems (nors gal kiti ne tokie priklausomi kaip aš nuo komentarų ;D).
Šiandien Cosmo perskaičiau vieną gerą straipsnį apie valią. Esu viena iš tų, kuriems jos trūksta - per ilgai užsisėdžiu prie kompo. Laikas ugdytis valią. Turiu nemažai minčių naujai istorijai, ir ją pradėsiu rašyti į sąsiuvinį, o kompas liks blogo įrašas, el.paštui ir kitiems dalykams, bet per dieną pusvalandžio bus gana. Tikrai gana.
Komentaruose rašėt, kad pas kai kurias vis neskelbia karantino. Taigi neliūdėkit, nes dar nutiks taip, kad kai tie, kuriems paskelbtas karantinas, grįš į mokyklą, jūs gausite poilsio :)
Gerai, aš jau bėgu, pusvalandis praeina greitai ;}

0

pasakykit, kodėl beveik visuose bloguose, kuriuos atsidarau, įkyriai bado akis skaičius 0 šalia žodžio komentarai?
nejau žmonės pamiršo domėtis, kaip gyvena kiti?

pagaliau lengva

Lengva, nes nebeturiu savo ilgų plaukų. Na, gal ne tokie ilgi jie jau ir buvo, bet vis dėl to buvo užaugę. O šiandien aš pavirtau į tokią ------------------------------>
Maždaug taip dabar atrodau. Labai džiaugiuos nusikirpusi, man patinka sėdėti kirpėjos kėdėje ir laukti, koks bus rezultatas. Šiandien aš juo likau labai patenkinta.
Dabar dar geresnės žinios (kiek jau pasenę) - mano mokykloje karantinas, jis tęsiasi jau nuo trečiadienio. Pirmadienį jau vėl reiks sėdėti suole, bet šios trys dienos buvo nuostabaus poilsio pilnos. O dar savaitgalis prieš akis. Hey, ar gali būti geriau?
Taip pat iš karto kreipiuosi į Sandrą (jeigu ji skaito) - gal rastum laiko mane pamokyti dirbti su PhotoShopu? Kartą jau prašiau, ir tik visai neseniai vėl užėjau į forumo grafinių darbų temą ir radau tavo teigiamą atsakymą. Todėl prašau dar kartą.
Šiuo metu skaitau Rašalo mirtį. Taip seniai ją turiu, bet vis nebūdavo laiko, pagaliau jo radau per šias neplanuotas "atostogas", ir jau beveik ją baigiau. Paskui lauks Pienių vynas mokyklai. Tikiuosi, bus įdomi.
Gerai, lekiu, manęs laukia Rašalo mirtis.

Gero savaitgalio visiems! ;*

skubios žinios

- Šiandien 22.00 per TV3 Hausas -
(labai laukiu)

mano mokykloje karantinas, Ukmergėje epidemija gripo, laimė, nesergu, bet sėdėsiu namie iki pirmadienio. platesnis pranešimas tikriausiai rytoj.
kol kas užsiėmus grafikos darbais (mokausi).

Labas rytas

Šį kart vėl įkėliau avatarą, bet šis man labai gražus. Primena ramius savaitgalio rytus, būtent toks ir yra dabar.
Jaučiuosi puikiai, pagaliau išsimiegojau ir ilsiuosi. Atvažiavo Arnukas, maniau, poilsio bus mažai, bet viskas atvirkščiai - su juo būdama tikrai pailsiu ir tiek prisijuokiu, kad nuotaika visai dienai pasidaro gera. Rytoj gal su mama eisim žiūrėti visą dieną spektaklių - nusimato geras sekmadienis. Iš tiesų, gera tiesiog būti. Nenuveikti nieko ypatingo, o tiesiog pabūti čia ir dabar, pasidžiaugti akimirkomis. Kaip sakė Luisana, "Ramybės reikia ieškoti čia, savo širdyje, o ne kažkur kitur ir kituose". Tai priminė dar vieną mintį - "Žmogus, nerandantis ramybės savyje, veltui jos ieško kituose". Galima daug apie tai kalbėti, bet geriau nutraukti kalbas ir tiesiog pabandyti tai išgyventi pačiai.
Vis dar apniukę ir nėra sniego, bet jaučiu, nors ir labai silpnai, kad jau ima kvepėti Kalėdomis. Vakar su Arnuku, pamatę Kalėdų spektaklio reklamą, džiaugėmes ir rėkavom, kad jau greitai Kalėdos. Ir, aišku, sakėm, ko norim iš Kalėdio Senelio. Viena geriausių pramogų, ypač, kai drąsiai gali pareikšti, kad nori Johnnio Deppo ir daugiau nieko, o Arnukas atšauna, kad "nebūčiau kvaila, nes jo vis tiek negausiu" ;DD
Pirmadienį Silva jau ateis į mokyklą, galbūt ir Ksava. Aš jų taip pasiilgau! Tada vėl galėsim visas nelaimes nuleisti juokais ir per daug neimti į galvą, ir vėl suprasim viena kita iš pusės žodžio. Negaliu patikėti, bet laukiu pirmadienio.
Man laikas rašyti, nes noriu nusiųsti dar daugiau eilėraščių. Pasimėgaukit savaitgaliu :}*

Nepasiduokim

Sveiki visi, sulaukę išsvajoto penktadienio ir poilsio.
Ši savaitė man buvo nelengva, nes nuo pirmadienio mokykloje nebuvo Silvos, o nuo ketvirtadienio ir Ksavos (mano gerosios draugės). Jas abi pagavo gripas, kuris, beje, siaučia visoje mūsų klasėje. Šiandien iš 30 vaikų buvo vos 12. Laukėm, kad paskelbtų epidemiją ar karantiną, bet, atrodo, nieko panašaus nebus. Manau, per šią savaitę padariau ir nemažai atradimų, net ne visai savo noru. Suprantant, kai nėra mokykloje tų žmonių, su kuriais paprastai bendrauti, turi bendrauti su kitais. Taigi, gal netgi geriau pažinau kai kuriuos klasiokus. Gaila, kad vienas žmogus labai pasikeitė, mano nuomone, į blogąją pusę... Nesitikėjau, kad būtent toks buvo tikslas, pasirodo, buvau visiška kvailė. Nesitikėjau tokio pasipūtimo ir tokio "komentaro". Gaila. Nors iš tikrųjų manęs tai per daug nebejaudina. Gal jau pripatau prie akibrokštų, kai manai, kad žmones taip staiga pasikeitė, o pasirodo, jie tokie buvo visada, tik tu nematei.
Skubam palikti praeitį ir žvelgti į ateitį. Man pabodo dėti avatarus, tad šįkart prie pranešimo Erreway nuotrauka iš jų antrojo koncerto Izraelyje. Paskutiniu metu dažnai žiūriu šį koncertą. Jaučiu, man Erreway niekada nepabos :} Džiaugiuosi, kad pažįstu ir daugiau tokių žmonių.
Plius šią savaitę buvo daug darbo su laikraščiu, tai irgi gerokai nuvargino. Vis dėl to, kai kažką darai, kažką kuri, veiki, o ne tik sėdi namie, jautiesi geriau, žinai, kad įdėti kažką į save, į savęs tobulinimą.
Būdama klasėje be draugių pajutau ir tą bendrą spaudimą bei vienybę, tą pasaulį ir pasaulį, kuriame esu aš. Nors kai kas man nepritartų, aš žinau, kad nebūdama tokia kaip visi, nebūdama "populiariųjų" ar kaip čia geriau vadinti, tarpe, vis vien esu klasė dalis. Gal tada, kai tikrai visi išmoksim priimti kitus tokius, kokie jie yra, tai suprasim geriau. Nepasiduokim spaudimui ir išlikim savimi. Ateis laikas, kai tai vertinsim dar labiau negu dabar.

Šokiai - tai magija...

Labas rytas visiems. Vakar, kaip dauguma lietuvių, neturinčių ką veikti šeštadienio vakarais, žiūrėjau "Šok su manimi". Iš tiesų žiūrėjau dėl visai kitų priežasčių... Aš vis dar be galo ilgiuosi šokių, todėl šis projektas atgaivina prisiminimus ir sužavi iki širdies gelmių. Nesvarbu kvaili komentarai ar kitokie skandalai, svarbu pats šokis - elegancija, kūrybiškumas, judesiai, plastika, technika. Tai mane pakeri. Išduosiu, kad labiausiai sergu už Gytį Ivanauską. Ir labai džiaugiuosi, kad jis jau antrą kartą gauna pirmą vietą :} Manau, jis to vertas - jo pasirodymai visada tokie originalūs, ypatingi, kūrybingi, teatrališki, ir šoka jis puikiai - plastiškai, laisvai. Žinoma, negalima pamiršti ir jo partnerės, nes geras šokis pavyksta tik tada, kai pora dirba iš vien. Taigi, sirgsiu už Gytį su Juste ir kitą šeštadienį. Sėkmės Jums.
Šį rytą dar lėksiu į fotografijų parodą Ukmergės kraštotyros muziejuje. Neskubėkit dejuoti ir sakyti "vargšele" (kaip darė mano mama), nes einu ten savo noru. Jau nuo rugsėjo mėnesio nesu parašiusi nei vieno straipsnio Ukmergės Kultūros Puslapiams, tad laikas imtis darbo. Ir man tai patinka. Be to, pati susiradau renginį ir man patinka ši laisvė, kad galiu eiti ir rašyti apie ką noriu.
Taigi, dar truputi pasiklausysiu Benjos ir lėksiu. Dar truputis apie šokius - tai vis dėl to kažkas nepaprasto, nes aš niekaip ir niekada jų negalėsiu pamiršti. Nors vakar viena iš komisijos narių buvusi garsi šokėja Iveta Lukošiūtė sakė, kad "pradėjęs šokti negali sustoti", deja, kartais aplinkybės priverčia sustoti. Nenuklyskim į liūdnus dalykus - aš laiminga, kad Lietuvoje šokis populiarėje. Tai nustabu, nes šokiai...šokiai yra magija, suprantat? Kai šoki, pamiršti viską, įsijauti ir gyveni tais judesiais, tuo momentu. Tai nuostabu.